NASA/ESA „Hubble“ kosminiu teleskopu astronomų grupė aptiko intriguojančias tarp Marso ir Jupiterio esančio asteroidų žiedo objektų savybes: du asteroidai sukasi vienas apie kitą, jų savybės primena kometas, jie turi šviesią komą ir ilgą uodegą. Tai pirmasis žinomas dvinaris asteroidas, kuris klasifikuojamas ir kaip kometa. 
NASA/ESA „Hubble“ kosminiu teleskopu astronomų grupė aptiko intriguojančias tarp Marso ir Jupiterio esančio asteroidų žiedo objektų savybes: du asteroidai sukasi vienas apie kitą, jų savybės primena kometas, jie turi šviesią komą ir ilgą uodegą. Tai pirmasis žinomas dvinaris asteroidas, kuris klasifikuojamas ir kaip kometa. Tyrimas pristatytas „Nature“ publikacijoje.
Dailininko pavaizduotas dvinaris asteroidas 288P, esantis pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Objektas unikalus, nes tai dvinaris asteroidas, kuris elgiasi kaip kometa. Šios kometinės savybės atsirado dėl Saulės kaitinamo vandens sublimacijos. Asteroidų orbita pavaizduota mėlyna elipse.
©ESA/Hubble, L. Calçada
2016 rugsėjį, prieš pat 288P asteroidui pasiekiant perihelį, jis buvo pakankamai arti Žemės, kad astronomai galėtų pažvelgti į jį NASA/ESA „Hubble“ kosminiu teleskopu.
Tarp Marso ir Jupiterio esančiame asteroidų žiede įsitaisiusio 288P vaizdai parodė, kad tai ne vienas objektas, o du beveik vienodos masės ir dydžio asteroidai, besisukantys vienas aplink kitą maždaug 100 kilometrų atstumu. Jau pats savaime šis atradimas buvo svarbus; kadangi jie sukasi vienas apie kitą, įmanoma išmatuoti jų masę.
Bet šie stebėjimai atskleidė ir šios dvinarės sistemos aktyvumą. „Aptikome stiprius intensyvėjančio Saulės kaitinimo sukeltos vandens sublimacijos ženklus – panašiai formuojasi ir kometų uodegos“, – paaiškina Jessica Agarwal (Max Planck Saulės sistemos tyrimų institutas, Vokietija), komandos vadovė ir pagrindinė straipsnio autorė. Todėl 288P yra pirmasis žinomas dvinaris asteroidas, kuris klasifikuojamas ir kaip pagrindinės juostos kometa.
ESA/NASA „Hubble“ kosminiu teleskopu užfiksuoti vaizdai rodo du asteroidus, besisukančius vienas aplink kitą ir pasižyminčius kometoms būdingais bruožais. Tai yra šviesus medžiagos halas, vadinama koma, ir ilga dulkių uodega. Asteroidų pora 288P buvo stebima 2016 metų rugsėjį, kai labiausiai prisiartino prie Saulės. Šiuose atvaizduose užfiksuotas dvinarės sistemos aktyvumas. Uodegos „judėjimas“ atsiranda dėl projekcijos kitimo Saulės, Žemės ir 288P atžvilgiu tarp stebėjimų. Uodegos orientaciją veikia ir dalelių dydis. Iš pradžių uodega rodė santykinai didelių (~1 mm) dulkių dalelių kryptimi, kurios buvo išmestos liepos pabaigoje. Tačiau nuo 2016 rugsėjo 20 dienos uodega pradėjo rodyti priešinga kryptimi nuo Saulė, kur mažas daleles (~10 µm) nuo branduolio nupučia radiacinis spaudimas
©NASA, ESA, and J. Agarwal (Max Planck Institute for Solar System Research)
Pagrindinės juostos kometų – skriejančių tarp daugybės Jupiterio ir Marso asteroidų – kilmės ir vystymosi supratimas yra itin svarbus, aiškinantis visos Saulės sistemos formavimąsi ir evoliuciją. Pagrindinės juostos kometos gali padėti atsakyti į tokius klausimus, kaip vandens atsiradimas Žemėje. Kadangi žinomi vos keli tokio tipo objektai, 288P sistema yra itin svarbi būsimiems tyrimams.
Dėl įvairių 288P savybių – plataus tarpo tarp komponentų, beveik vienodo komponentų dydžio, didelio ekscentriciteto ir panašumo į kometas – ši sistema unikali tarp kelių žinomų Saulės sistemos plačių dvinarių asteroidų. Stebėtas 288P aktyvumas atskleidžia informaciją ir apie jos praeitį, pažymi: „Paviršinis ledas asteroidų žiede per Saulės sistemos amžių išlikti negali, bet vos kelių metrų atspindinčių dulkių sluoksnis gali saugoti jį milijardus metų.“
Dailininko pavaizduota dvinarė pagrindinės juostos kometa 288P. Iš tolo aiškiai matomos sistemos kometinės savybės: be visa kita, abu komponentus gaubianti šviesi koma ir ilga, nukreipta nuo Saulės, dulkių uodega. Tik atidžiau pažiūrėjus, pasimato du sistemos komponentai: du asteroidai, besisukantys vienas aplink kitą ekscentriška, ištęsta orbita.
Todėl komanda priėjo prie išvados, kad 288P kaip dvinarė sistema egzistuoja tik maždaug 5000 metų. Agarwal išdėsto formavimosi scenarijų: „Labiausiai tikėtina, kad 288P susiformavo dėl greito sukimosi. Paskui atstumas tarp dviejų fragmentų padidėjo dėl sublimacijos stūmos.“
Kadangi 288P taip skiriasi nuo visų kitų žinomų dvinarių asteroidų, kyla klausimas, ar tokios unikalios savybės nėra tiesiog atsitiktinumas. Kadangi 288P aptikimas sietinas su nemenku sėkmės faktoriumi, gali būti, kad jis ilgam liks vieninteliu tokio tipo radiniu. „Norint atsakyti į šį klausimą, reikia atlikti daugiau teorinio ir praktinio darbo, o taip pat daugiau objektų, panašių į 288P“, – apibendrina Agarwal.
