Po daugelio metų programavimo kalba gali tapti antra šnekamąja, žmonės programuos tiek savo namuose, tiek biuruose. Taip LRT RADIJUI sako programuotojas Deimantas Špučys. Anot jo, išmokti programuoti gali visi, o tai, ar ši veikla atneš gerą atlygį ir puikų darbą priklauso nuo tų pačių aspektų, kaip kiekvienoje srityje.
Po daugelio metų programavimo kalba gali tapti antra šnekamąja, žmonės programuos tiek savo namuose, tiek biuruose. Taip LRT RADIJUI sako programuotojas Deimantas Špučys. Anot jo, išmokti programuoti gali visi, o tai, ar ši veikla atneš gerą atlygį ir puikų darbą priklauso nuo tų pačių aspektų, kaip kiekvienoje srityje.
– Daugelis mano, kad būti programuotoju – absoliuti sėkmė, nes galima visur rasti gerai apmokamą darbą. Kiek čia tiesos?
– Tiesos čia yra. Tačiau tai nėra lengvas darbas, ne viskas taip paprastai pasiekiama ir įgyvendinama. Reikia laiko, reikia sukaupti daug patirties, kad galėtum gauti tą didelį atlyginimą ir gerą darbo vietą. Viskas taip, kaip ir kiekvienoje profesijoje.
– Ar kiekvienas gali būti programuotoju?
– Kažkada galvojau, kad ne kiekvienas. Tačiau laikui bėgant ir tapus darbdaviu supratau, kad programuotoju gali tapti kone kiekvienas. Mano kolektyve yra asmenų, kurie pradėjo užsiimti programavimu, nors prieš tai buvo visiškai kitokių specialybių atstovai.
– Kokių žinių ir savybių reikia programuotojams?
– Mane žavi taip, kaip žmogus geba ieškoti informacijos, koks yra atsakingas, kaip priima savo klaidas. Daugelis programuotojų mėgsta sakyti, kad vienas ar kitas dalykas – klientų išsigalvojimai, nusišnekėjimai. Tačiau atsitinka taip, kad pats programuotojas neteisingai mąsto.
Programuotojas turi mokėti apdoroti informaciją, daryti sprendimus. Pradžiai to gali užtekti. Puikiai mokėti matematiką nebūtina, nes reikiamos žinios ateis su laiku.
– Sakote, kad kolektyve turite iš skirtingų darbų atėjusius žmones. Kokie jie?
– Turiu vieną praktikantą, kuris anksčiau studijavo kineziterapiją. Jis staiga sugalvojo, kad nori būti programuotoju. Yra jau pusantrų metų sėkmingai dirbantis programuotojas, kuris atėjo iš statybų srities. Ši sritis su programavimu vargiai koreliuoja.
– Ar amžius turi reikšmės? Gal jaunesnis žmogus – imlesnis?
– Nepasakyčiau. Net mano močiutė sugebėjo suprogramuoti interneto svetainę. Taigi manau, kad amžiaus ribos nėra. Svarbu tai, kokio lygio tai programavimas. Suprogramuoti pačią paprasčiausią funkciją gali bet kokio amžiaus žmogus.
Matau tendenciją ir manau, kad po daugelio metų programavimo kalba galbūt taps kaip antrąja šnekamąja, mes ją vis tobulinsime. Mokėdami šią kalbą, žmonės galės programuoti savo įrankius tiek namuose, tiek biuruose.
– Kaip apibūdintumėte, kas yra programavimas? Daugeliui ši profesija vis dar yra mįslė.
– Tai kūryba. Kartais lyginu tai su poezija, nes reikia mąstyti, sugalvoti, tai pateikti. Viskas turi įgauti rezultatą. Kai programuoji, tarsi rašai. Taigi mano manymu, tai kūryba, poezija.
– Ar tikrai būna taip, kad programuotojas įsitraukia į darbą ir paromis nesitraukia nuo kompiuterio?
– Be abejo, taip būna dažnai. Jei myli savo darbą, jį ir dirbi – užsidedi ausines ir sėdi iki išnaktų. Geriausi rezultatai ir buvo pasiekti tokiu būdu – sėdint per naktį, kai idėja tiesiog ateina ir programuoji iki ryto, kol pasieki rezultatą.
– Kartais matome, kad viena interneto svetainė puiki ir patogi naudotojui, o kita ne. Nuo ko tai priklauso?
– Gali būti, kad užsakovas taupė. Taip pat gali būti, kad paslaugos tiekėjas neįsigilino į užsakovo problemą, neišsprendė pagrindinių klausimų. Viso to rezultatas ir būna nepatogi svetainė. Taigi tai priklauso nuo to, kaip užsakovas moka pateikti problemą ir to, kaip programuotojas moka ją išspręsti.
