Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019
metų gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti
apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą
bei palengvinančių namų buitį.
Robotų ir automatizuotų sistemų poreikis kasmet vis auga. Prognozuojama, kad iki 2019
metų gamybos pramonė ketina įsigyti 1,4 mln. industrinių robotų. Logistikoje turėtų atsirasti
apie 175 tūkst., o namų ūkiuose – net 4,2 mln. robotų, padedančių didinti verslo efektyvumą
bei palengvinančių namų buitį.
Europos Sąjunga yra viena iš lyderių pramoninėje robotizacijoje, net 65 proc. šalių, kurios viršija pasaulio vidurkį pagal robotų tankį, yra Europos Sąjungoje. Šis skaičius rodo ne tik Europos pažangą, bet išryškina ir neigiamą pusę – Europa sparčiai senėja, o žmonių skaičius traukiasi.
„Verslo įmonės jaučia žmonių trūkumą ir ieško išeičių. Viena iš jų – robotizacija bei automatizacija. Šiandien visi norime viską gauti greit, todėl procesai irgi turi vykti greitai, tad verslas, spaudžiamas konkurencinės aplinkos ir aukštų klientų lūkesčių, turi ne tik sutaupyti, bet ir gaminti pigiau nei konkurentai. Tokia konkurencinė aplinka verčia įmones ieškoti veiklos optimizavimo sprendimų. Dažnai darbuotojai šio itin greito tempo neatlaiko, pavargsta, todėl yra paprasčiau ir pigiau į veiklą integruoti robotus ar automatizuoti procesus, kuriuos darbuotojai tiesiog prižiūri ir valdo – darbas vyksta“, – sako Rasa Beskajevienė, logistikos optimizavimo sprendimus teikiančios įmonės „Equinox Europe“ direktorė.
Galima prognozuoti, kad automatizuotos sistemos bei robotai ateityje pakeis žmones, kurie šiandien atlieka rutininius darbus – krauna, perkelia, perveža, surenka ar skirsto krovinius, prekes. Pasak R. Beskajevienės, automatizavimo sistemų privalumai yra akivaizdūs, jie pastebimi ir logistikos centruose bei sandėliuose. Pavyzdžiui, automatizuotos paskirstymo sistemos per valandą gali išrūšiuoti ir paskirstyti daugiu nei 12 tūkst. dėžių. Tokie rezultatai didina prekybininko veiklos tempą ir efektyvumą, o laimi galutinis klientas, greitai gavęs šviežiausią produktą ar siuntą.
Tam pritaria ir tarptautinės siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ generalinis direktorius Robertas Vilkaitis. Šios bendrovės terminale Kaune sumontuota pažangi automatizuota siuntų paskirstymo sistema leido optimaliau suvaldyti nuolat augančius siuntų srautus. Skaičiuojama, kad darbo efektyvumas padidėjo daugiau nei 20 proc. palyginus su 2014 metų rezultatais.
„Automatizuota sistema leido žymiai padidinti darbo našumą ir siuntų paskirstymo greitį. Šiuo metu terminale išrūšiuojama apie 32 tūkst. pakuočių per parą. Dėl konvejerio pralaidumo (7000 pakuočių per valandą) pilnai telpame į apribotą 8 valandų periodą, per kurį privalome užtikrinti visos Lietuvos pakuočių perskirstymą. Įsidiegus tokią sistemą sumažėjo nekvalifikuotų darbuotojų skaičius, tačiau išaugo kvalifikuotų specialistų, galinčių prižiūrėti ir valdyti šią sistemą, poreikis. Ryškėja tendencija, kad ateityje primityvias funkcijas atliekančių darbuotojų reikės vis mažiau, nes juos pakeis šias funkcijas atliekantys robotai bei sistemos“, – svarsto siuntų bendrovės vadovas.
R. Vilkaičio teigimu, automatizacijos lygis priklauso nuo veiklos apimčių. Šiandien bendrovėje naudojamos ne tik siuntų skirstymo sistemos, bet ir automatizuota laiškų bei užklausų atsakymo sistema, buhalterijos bei apskaitos procesai taip pat pamažu automatizuojami. „DPD Lietuva“ generalinis direktorius prognozuoja, kad automatizuotų procesų bei paprastas funkcijas atliekančių robotų ateityje tik daugės, tačiau ar jie sugebės pilnai pakeisti žmones – atsakyti sunku.
„Įmonės veikla susideda iš daugybės procesų, kai kuriuos jų galima automatizuoti ar vietoje darbuotojo pastatyti robotą, tačiau tikrai ne visur, todėl manau, kad robotai dar ilgai neprilygs žmogaus sugebėjimams bei intelektui, bet palaipsniui daugės sričių, kur šalia žmogaus bus ir robotas“, – įsitikinęs R. Vilkaitis.
Jau kelis dešimtmečius netyla kalbos, kad robotai gali išstumti žmones iš darbo vietų bei atimti pragyvenimo šaltinį. Robotų kūrėjai tikina, kad tokie įrenginiai ateityje padės išspręsti ne bedarbystės, o vis didėjančio žmonių trūkumo ir jų senėjimo problemas. Anksčiau robotai buvo pasitelkiami tokiems darbams, kurie yra pavojingi žmogui ir jo sveikatai, bet procesai keičiasi ir šiandien robotai atlieka žmonėms fiziškai per sunkius, rutininius, techninius darbus bei operacijas. Žmogus, darydamas kaskart vis tą patį, greit pavargsta, krenta jo produktyvumas, o robotas geba apdoroti didelį duomenų kiekį ir tokį pat darbą padaryti kur kas greičiau bei efektyviau. Logistikoje naudojamų robotų skaičius, prognozuojama, augs. Jų reiks beveik 180 tūkst. iki 2019 metų. Augimo tendencijos ryškėja ir Lietuvoje.
„Robotizacija sparčiai plečiasi tiek logistikoje, tiek buityje. Šį procesą reguliuoja rinka ir žmonių poreikiai. Verslas siekia dirbti kuo efektyviau ir našiau, o žmonės nori gyventi patogiai ir lengvai, tad robotai kuriami tam, kad mums padėtų. Buityje naudojami robotai yra paprastesni, jiems keliami mažesni reikalavimai, todėl jų skaičius auga dešimtimis kartų daugiau nei logistikoje ar gamybos pramonėje. Lietuva ne išimtis, čia taip pat galima prognozuoti robotizacijos augimą“, – sako R. Beskajevienė.
