Regis, dronų panaudojimo galimybės auga itin sparčiai. Milžinai „Google“ ir „Amazon“ paskelbė apie savo planus jau 2017 m. pradėti naudoti dronus paskutiniame siuntinių pristatymo etape. Kol vieni per ateinantį dešimtmetį tikisi palaidoti tradicinę logistiką, kiti, nusiteikę labiau kritiškai, pasitelkia juodąjį humorą ir laido juokelius apie dronų invaziją.
Regis, dronų panaudojimo galimybės auga itin sparčiai. Milžinai „Google“ ir „Amazon“ paskelbė apie savo planus jau 2017 m. pradėti naudoti dronus paskutiniame siuntinių pristatymo etape. Kol vieni per ateinantį dešimtmetį tikisi palaidoti tradicinę logistiką, kiti, nusiteikę labiau kritiškai, pasitelkia juodąjį humorą ir laido juokelius apie dronų invaziją – kaip 2015 metais Hitchcocko stiliumi nufilmuotoje „Audi“ reklamoje.
Ar tūkstančiai dronų užtemdys dangų ir, nešiodami mums virš galvų šaldytuvus bei gyvulius, viską nustelbs savo nepaliaujamu zvimbimu? Ar karvė pakeis taip karikatūristų mėgiamą iš dangaus krentantį pianiną? Ar konteinerių pilni laivai ir sunkvežimiai liks istorija? Ir ar tikrai save valdantys dronai skraidins mums siuntinius? Nors vaizduotė gali nunešti toli, krovinių gabenimo ekspertai teigia, kad tai įvyks dar negreitai. Ir labai paprastai paaiškina kodėl.
Dar labai negreitai dronai bus pajėgūs nešti sunkius ir didelius daiktus
Dronų galimybės auga kiekvieną dieną, bet svarbaus vaidmens logistikos pasaulyje jie vis dar nevaidina – dauguma krovinių jiems paprasčiausiai per dideli ir per sunkūs. Kiekvienais metais savo pirkėjus pasiekia siuntų už 14 trilijonų eurų. Vien Europoje kasdien siunčiama daugiau nei 2,2 milijardo tonkilometrių. Tačiau JAV logistikos sistema pasaulyje yra didžiausia – kiekvieną dieną čia transportuojama beveik 16 milijardų tonų žaliavos ir prekių. Šiandien vidutinis ketvirtosios kartos dronas gali pernešti 5 kg svorį per savo trumpą dešimties minučių skrydį (ilgiausiai dronas gali skristi 30 min.). O didžiausias drono išvystomas greitis – 40 km/val.
Nesunku paskaičiuoti – jei vienas dronas gali pakelti tik penkių kilogramų svorį, vien JAV reikėtų mažiausiai 3,2 milijardo dronų visiems siuntiniams pergabenti. Negana to, dronas turėtų būti pakeistas kitu jau po 30 minučių. Be to, dauguma krovinių negalėtų būti padalinami dalimis po penkis kilogramus.
Penkių kilogramų keliamosios galios užtenka nebent atskraidinti nuotolinio valdymo pultelį jums ant sofos. Arba nunešti šiukšlių maišą į konteinerį. Bet tokios galios tikrai neužteks pristatyti jūsų naująjį BMW iš gamyklos Vokietijoje. Taigi labai mažai tikėtina, kad per artimiausius 50 metų dronai pakeis tradicines krovinių transporto rūšis.
Visgi dronai vaidins svarbų vaidmenį logistikos pasaulyje
Panašu, kad netrukus dronai ir tradicinės transporto priemonės ims bendradarbiauti. Šiais metais greitojo pristatymo paslaugų teikėjas UPS sėkmingai išbandė dronus. Jie buvo panaudoti įvykdyti paskutinį siuntinio pristatymo etapą. Panašu, kad ateityje šis metodas gerokai palengvins siuntinių pristatymą į geografiškai izoliuotas vietoves. Be to, taip bus galima sumažinti žmogiškuosius išteklius bei išlaidas.
Pavyzdžiui, pasiunčiant droną iš siuntų autobusiuko, bus galima sutaupyti brangių kilometrų. Be to, elektra varomų dronų naudojimas būtų ekologiška alternatyva degalais varomiems sunkvežimiams. Neseniai „Amazon“ įsigijo patentą didžiuliam dirižabliui, kuris pats paleis dronus pristatyti prekes pirkėjams. Vadinamasis cepelinas bus valdomas žmogaus, tačiau individualių užsakymų pristatymui reikės mažesnių sąnaudų. Tarkime, „dronų motina“ dislokuojama šalia stadiono, o dronai varžybų metu pristato užkandžius žiūrovams. Skamba neblogai, tiesa?
JAV jau užregistruota daugiau nei 10 602 komercinių dronų. Prognozuojama, kad šių įrenginių pardavimai nuo dabartinių 600 tūkst. per metus išaugs trigubai – iki 2,7 milijono 2020 metais. O dar visai neseniai komercinių dronų veikla JAV buvo neteisėta. Bet, pagal naujas taisykles, dronus jau galima naudoti žemdirbystės srityje; moksliniams tyrimams; švietimo ir akademinėje veikloje; elektros linijų, vamzdynų, antenų ir tiltų patikrai; gelbėjimo operacijoms; kraštovaizdžio fotografavimui ir laukinių gyvūnų stebėjimui. Taip pat kuriami 25 kg sveriantys dronai, galėsiantys pakilti į 122 metrų aukštį ir išvystyti 161 km/val. greitį. Tačiau šie galės skraidyti tik atokiau nuo žmonių ir stebint operatoriui.
Tobulėjantys robotai verčia suskubti tradicinės logistikos industriją griebtis naujovių. Dronų navigacijai ir autonominei vairavimo technikai žengiant į priekį, tradicinės transporto priemonės, be abejo, šiuos elementus taip pat bandys panaudoti.
Visa tai reiškia, kad klientas laimi. Pavyzdžiui, robotai ir dronai gali padėti sumažinti žmogiškuosius išteklius krovinių pakrovimui ir perkrovimui jūrų uostuose arba sandėliuose, o tai leis sumažinti transporto paslaugų užsakovų išlaidas. „AsstrA“ yra perspektyvi ir atvira naujovėms kompanija. Galite būti tikri, kad kai tik bus parengti dronų logistikos saugos reikalavimai, „AsstrA“ bus vienas pirmųjų paslaugų teikėjų, siūlančių naujus sprendimus savo klientams Lietuvoje.
