Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas, tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. Kol Lietuva prie robotizacijos dar eina mažais žingsneliais, Europos sandėliuose jau važinėja krautuvai, savo funkcijas galintys atlikti visiškai savarankiškai.
Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas, tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. Kol Lietuva prie robotizacijos dar eina mažais žingsneliais, Europos sandėliuose jau važinėja krautuvai, savo funkcijas galintys atlikti visiškai savarankiškai.
„Šiuo metu jau gaminami tokie krautuvai, kurie dirba autonomiškai, be žmogaus pagalbos. Dažniausiai jie pakeičia darbuotojus atliekant tokias užduotis, kurios yra monotoniškos ir pasikartojančios, tačiau privalo būti atliktos. Būtent dėl tokių darbų pramonės investicija į robotizaciją labai greitai atsiperka“, – tikina Gedvidas Belickas, krovos technika prekiaujančios įmonės „Alwark“ direktorius.
Kaip menas mato robotus?
Pasak G. Belicko, industrinė robotizacija yra daugelio įmonių prioritetas jau šiandien, o ateityje tai taps visų mūsų kasdienybe. Kol pramonės atstovai skaičiuoja būsimas investicijas bei svarsto, kaip monotoniškus darbus perleisti robotams, meno pasaulyje taip pat bandoma įsivaizduoti, kaip mus supantis pasaulis atrodys po 10 ar 20 metų.
Šiuolaikinio meno centre buvo eksponuojami robotizuoti „Linde“ krautuvai ir iš jų sukurta instaliacija.
Robotizacija kurs darbo vietas
Anot G. Belicko, dėl vis dažniau pasigirstančių nuogąstavimų, kad robotai ateityje atims darbą iš žmonių, jaudintis neverta.
„Žmonės savo potencialą galės išnaudoti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems darbams, o robotizacija leis tai padaryti – juk robotų aptarnavimui, priežiūrai ir remontui bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Todėl galime sakyti, kad toks pramonės pasikeitimas kaip tik kurs kvalifikuotas darbo vietas“, – sako „Alwark“ vadovas.
Jam pritaria ir Robertas Urbanavičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos inžinerijos katedros docentas, teigiantis, kad dėl robotizacijos darbo rinka neišvengiamai mutuos.
„Darbuotojai tiesiog privalės persikvalifikuoti. Jiems reikės išmokti gaminti, remontuoti ir prižiūrėti robotus. Todėl tas teiginys, kad robotai atims darbo vietas iš žmonių, yra visiškai neteisingas“, – sako R. Urbanavičius.
Daug daugiau darbo valandų
Anot VGTU docento, šiuolaikinis robotas gali nepavargdamas dirbti daug daugiau valandų nei žmogus – tai vienas iš pagrindinių robotizacijos privalumų.
„Robotai gali dirbti ilgai, nuobodžiai ir sąžiningai, nes jie juk neserga, neatostogauja, nestreikuoja ir nepavargsta. Jei sugenda, jie gali būti nesunkiai sutaisomi ir prikeliami naujam gyvenimui. Dėl šių priežasčių pramonė dabar labai rimtai orientuojasi į robotiką“, – teigia R. Urbanavičius.
Viena iš užduočių – užtikrinti saugumą
Anot jo, robotizacija smarkiai prisideda ir prie saugumo užtikrinimo, ypač tokiose situacijose, kai žmogiškosios klaidos gali turėti nepataisomų padarinių.
„Tarkim, jei krautuvo vairuotojas yra blogos nuotaikos, jį blaško pašalinės mintys, per greitai važiuodamas jis gali kliudyti ne tik sandėlyje esančius krovinius, bet ir kitus darbuotojus. Tokiu atveju pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sako R. Urbanavičius.
„Alwark“ direktorius G. Belickas tikina, kad viena iš sandėliuose dirbančių robotų užduočių – užtikrinti žmonių saugumą.
„Mūsų krautuvuose įmontuoti jutikliai ir specialios kameros, kurios, artėjant prie kliūties, sumažina krautuvų greitį. Jei priartėjama per daug – krautuvas visiškai sustabdomas. Taip pat greitis automatiškai sumažinamas posūkiuose ir tuo metu, kai važiuojama aukštai iškėlus krovinį. Taip robotizuota technika leidžia išvengti grėsmių, galinčių atsirasti dėl žmogiškojo faktoriaus“, – tikina „Alwark“ vadovas.
