Ar laisvasis klausytojas atitinka bent pusę studento?

Lietuvos studentų sąjunga, reaguodama į socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos sporto universiteto pranešimą, kuris skatina asmenis, neįstojusius į pasirinktas studijas tapti laisvaisiais klausytojais, nori atkreipti abiturientų bei kitų, ketinančių studijuoti, asmenų dėmesį į esminius skirtumus tarp studento ir laisvojo klausytojo statuso.

Ką praranda laisvieji klausytojai?

Studento statusą turintis asmuo pirmiausia gauna tai įrodantį pažymėjimą (LSP). Jis yra reikalingas norint naudotis aukštosios mokyklos biblioteka ar gyvenant bendrabutyje. Taip pat su Lietuvos studento pažymėjimu taikoma daugybė nuolaidų įvairiose srityse, iš kurių aktualiausia – viešojo transporto lengvatos. Deja, laisvojo klausytojo statusą turintys asmenys negauna LSP ir praranda begalę lengvatų, kurios yra suteikiamos studentams.

Studentas studijų metu gali naudotis įvairiomis galimybėmis, praturtinančiomis jo studijų patirtį – dalyvauti mobilumo programose, mokslinėse konferencijose, projektinėje veikloje, socialinių partnerių organizuojamuose konkursuose bei pretenduoti į įvairias tikslines ir valstybines stipendijas už išskirtinius pasiekimus. Apmaudu, tačiau laisvajam klausytojui šios galimybės nėra suteikiamos.

Finansinės pagalbos priemonės – neprieinamos

Lietuvos aukštajame moksle studentams yra suteikiamas platus spektras garantijų bei būdų ginti savo teises. Finansai yra vienas opiausių studijuojančių asmenų klausimų ir būtent čia išryškėja bene daugiausia skirtumų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo teikiamos finansinės pagalbos priemonės, tokios kaip socialinė stipendija, studijų kainos kompensavimas, valstybės remiamos paskolos studijoms ir gyvenimo išlaidoms padengti, yra teikiamos tik studento statusą turintiems asmenims, vadinasi, laisvasis klausytojas šiomis pagalbos priemonėmis pasinaudoti negali.

Dar vienas skirtumas tarp studento ir laisvojo klausytojo – studentai neturi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nes jas padengia valstybė, o laisvieji klausytojai įmokas turi sumokėti patys. Pabrėžtina, jog laisvojo klausytojo statusą turintys asmenys negali konkuruoti rotacijos mechanizme ir taip gauti valstybės finansuojamą studijų vietą, dėl ko vėlgi nukenčia finansiškai.

Asmuo, kuris yra laisvasis klausytojas, negauna tų pačių garantijų kaip ir studentai, susijusių su studijų programos ir studijų formos keitimu. Aukštoji mokykla negali garantuoti laisvojo klausytojo perėjimo į studento statusą, nes norint tapti pilnateisiu studentu, asmuo vis tiek turės dalyvauti įprastinėje stojimo į aukštąją mokyklą procedūroje. Taip pat nusprendus tapti laisvuoju klausytoju, svarbu pasidomėti praktikos atlikimo sąlygomis.

LSS nori pabrėžti, kad priklausomai nuo aukštųjų mokyklų reglamentų, tarp studento ir laisvojo klausytojo statusų gali būti ir daugiau reikšmingų skirtumų.