Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas ir ketvirtadienį pristatytas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas.

„Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui apie verslą ir ugdymui skiriamas didesnis dėmesys. Tuo tarpu finansavimas – nesureikšminamas“, – sako DNB banko Smulkių verslo klientų departamento vadovas Andrius Ivašauskas.

A. Ivašauskas

Verslumas – mūsų genuose

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog Baltijos šalys yra pakankamai verslios ir net 4 iš 5 gyventojų, turėdami tinkamas sąlygas, kurtų nuosavą verslą (80 proc. Lietuvos ir Latvijos gyventojų bei 78 proc. Estijos).

Palankiausiai verslo kūrimo sąlygas savo šalyje vertina Estijos gyventojai, kur net 57 proc. mano, jog sąlygos yra palankios arba greičiau palankios. Lietuvoje verslo aplinką palankiai vertina 33 proc., o Latvijoje dar mažiau – 26 proc. – gyventojų.

„Verslo aplinkos vertinimui įtakos turi ir valdžios įvaizdis. Estijos vadovams pavyko įtikinti, kad valdžia kuriant verslą yra partneris, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje valdžios institucijos laikomos vienu iš verslo kūrimo kliuvinių, kuriuos reikia įveikti. Tačiau net ir tai nesumažina mūsų verslumo.

Tyrimas rodo, kad lietuviai verslo sąlygas vertina gan nuosaikiai, o štai apie tautiečių verslumą jie yra daug geresnės nuomonės nei kaimynai. Mes palankiausiai įvertinome savo gebėjimą ir norą kurti verslą, prisitaikymą prie kliento bei rinkos sąlygų. Taip pat Lietuvoje geriausiai vertinami savo verslą kuriantys žmonės“, – atkreipia dėmesį A. Ivašauskas.

Lietuvoje kuriančius savo verslą asmenis palankiai vertina 43 proc. respondentų, Latvijoje – 38 proc., o Estijoje – 37 proc. ir šioje šalyje tik procentu pagal palankų vertinimą atsilieka samdomą darbą dirbantys žmonės.

Šeimos verslas patraukliausias Lietuvoje, IT – Estijoje

Taip pat lietuviai nors ir nežymiai, tačiau išsiskiria noru kurti šeimos verslą. Tokio įmonės modelio norėtų 42 proc. respondentų, kai Latvijoje ir Estijoje to norėtų atitinkamai 37 ir 36 proc. gyventojų. „Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, didesnė gyventojų dalis gyvena mažuose miesteliuose, kaimuose ar rajonuose, todėl ir noras kurti šeimyninius, o ne multimilijoninius verslus yra stipresnis. Iš esmės, šeimos verslas visose šalyse populiariausias tarp mažesnes pajamas gaunančių vyresnio amžiaus mažų miestų gyventojų. Tuo tarpu, jei apklaustumėme tik sostinių gyventojus, tokio skirtumo tarp Baltijos šalių nebūtų“, – dalinosi įžvalgomis A. Ivašauskas.

Dar vienas tyrimo užfiksuotas skirtumas Baltijos šalyse – svajonių verslo sritys. Lietuvoje labiausiai norima kurti verslą turizmo ir viešo maitinimo (15 proc.) ir prekybos (14 proc.) srityse, latvių prioritetas – gamyba (14 proc.), o Estijoje daug labiau nei pas kaimynes vertinama IT sritis (12 proc.). Tiesa, ji užima antrą vietą po turizmo, viešo maitinimo ir prekybos sričių (po 13 proc.).

Verslauti labiausiai nusiteikę – lietuviai ir estai

Pasak DNB banko atstovo, sugretinus svajones ir realius darbus, drąsiausiai nusiteikusios Lietuva ir Estija. 9 proc. Lietuvoje apklaustų respondentų jau turi savo verslą arba konkrečius planus jį pradėti, Estijoje tokių yra 8 proc., o Latvijoje – 7 proc. Pastarosios šalies gyventojai pasyviausiai žiūri į galimybes pradėti verslą, čia net 65 proc. gyventojų neplanuoja ar net nenorėtų turėti verslo. Planų kurti verslą, bet dar nežinančių, ar to išties imsis taip pat daugiausiai Lietuvoje ir Estijoje – atitinkamai 21 ir 23 proc. Tuo tarpu Latvijos gyventojai šiek tiek nuosaikesni – 19 proc. turi planų, bet nežino, ar verslo imsis.

Latvijoje daugiausiai žmonių laimėję milijoną imtųsi verslo. Net 44 proc. latvių investuotų į verslą, antroje vietoje pagal investicijas į verslą – lietuviai (39 proc.), o estus verslas laimėjus milijoną domintų mažiausiai (31 proc.).

„Šį klausimą pateikiame kaip kontrolinį, norėdami išsiaiškinti, kas kurtų verslą, jei nebūtų finansinės būtinybės. Ir nors estai pakankamai aktyvūs praktiniame lygmenyje, atsakymas į šį klausimą rodo, kad jie į verslą žiūri labiau kaip į pragyvenimo šaltinį, tuo tarpu latviams tai būtų gyvenimo būdas, jei tik nereikėtų rizikuoti gyvenimo kokybe, na, o mes, lietuviai esame kažkur per vidurį“, – pastebi A. Ivašauskas.

Tiesa, šis klausimas atskleidė ir dar vieną įdomią detalę: laimėję milijoną dauguma lietuvių (71 proc.), latvių (55 proc.) ir estų (63 proc.) vis tik investuotų į nekilnojamąjį turtą.

Šviesus Lietuvos verslumo portretas

Anot A. Ivašausko, tyrimas nupiešia ganėtinai optimistinį ne tik Baltijos šalių, bet ir Lietuvos paveikslą: net 80 proc. tautiečių turėdami galimybę norėtų turėti savo verslą, nemaža dalis svarsto tokią galimybę, o ir verslininkai šalyje gerai vertinami. Maža to, dauguma apklaustųjų mano, kad nei amžius, nei išsilavinimas, nei lytis neturi reikšmės, jei ketinimai pradėti verslą yra rimti.

„Atsižvelgiant į visumą galima tvirtinti, kad Lietuvoje – tinkama aplinka pradėti verslą. Tai parodo ir tyrimas, ir kitos prielaidos verslui: beveik 40 proc. šalies piliečių turi aukštąjį išsilavinimą, kas trečias gyventojas kalba bent 2 kalbomis, esame treti ES pagal interneto spartą ir turime pigiausią mobilų ryšį. Esme versli šalis ir, verslo požiūriu, puikioje geografinėje padėtyje“, – konstatuoja A. Ivašauskas. DNB banko užsakymu tyrimą š. m. balandžio 10–20 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu CAWI (angl. Computer Assisted Web Interview) metodu apklausti 509 Lietuvos gyventojai.