Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 11:39
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos (1)
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Kaip mokslininkai apdoroja milžiniškus kiekius duomenų?

Publikuota: 2017-07-13 19:07
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Monika Visockytė
Inf. šaltinis: LRT.lt

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Kompiuterijos mokyklos direktorius Sebastianas Lopienskis portalui LRT.lt pasakoja, kad mokslininkus pasiekia tiek mokslo duomenų, kad, pavyzdžiui, jei skaičiuotume DVD diskais, jų apimtis sudarytų apie 5 milijonus diskų per metus. CERN Kompiuterijos mokykloje studentai mokosi, kaip veiksmingai dirbti su itin dideliais duomenų kiekiais.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Kompiuterijos mokyklos direktorius Sebastianas Lopienskis portalui LRT.lt pasakoja, kad mokslininkus pasiekia tiek mokslo duomenų, kad, pavyzdžiui, jei skaičiuotume DVD diskais, jų apimtis sudarytų apie 5 milijonus diskų per metus. CERN Kompiuterijos mokykloje studentai mokosi, kaip veiksmingai dirbti su itin dideliais duomenų kiekiais.

Kaip mokslininkai apdoroja milžiniškus kiekius duomenų?

– Ar galite daugiau papasakoti apie CERN Kompiuterijos mokyklą (angl. CERN School of Computing) – koks pagrindinis jos tikslas?

– Ši mokykla skirta jauniems kompiuterių inžinieriams ir mokslininkams, dažniausiai fizikos srities. Kai kurie studentai yra CERN darbuotojai, daugelis narių atvyksta iš viso pasaulio laboratorijų ir universitetų. Kai kurie dirba kompiuterių mokslo srityje, kai kurie yra fizikai ar kitų sričių mokslininkai. Visi studentai dirba su mokslo duomenų skaičiavimais. Naudoja arba kuria kompiuterines sistemas mokslui valdyti ar analizuoti duomenis. Mokyklos tikslas – mokyti žmones apie mokslinius skaičiavimus, apie įrankius, technikas, kylančias problemas ir jų sprendimus. Kitas tikslas – plėsti akiratį, susipažinti, mokytis ne tik iš dėstytojų, bet ir vieniems iš kitų.

– Kaip vyksta šios mokyklos darbas?

– Birželio mėnesį vyko vienos savaitės mokykla Kroatijoje. Tokios mokyklos vadinamos tematinėmis, jų metu akcentuojama viena tema. Tą kartą mokėmės apie didelio našumo skaičiavimus.

Taip pat vasarą įvairiose Europos šalyse rengiame dviejų savaičių trukmės mokyklą. Tai bendroji mokykla, kurioje galima mokytis įvairių temų. Ji taip pat aprėpia mokslinius skaičiavimus, didelės energijos dalelių fiziką, dalelių fiziką ir kitus artimus mokslus.

– Vienoje pastarųjų mokyklų mokėte apie modernių kompiuterinių architektūrų naudojimą – kaip tai atrodo praktikoje?

– Seniau programuoti vieną kompiuterį būdavo labai paprasta. Dabar vis dar lengva įrašyti programinę įrangą, kuri veiktų, bet įrašyti programinę įrangą, kuri naudotų visas šiuolaikines kompiuterių architektūras su daugybe procesorių ir branduolių – sudėtinga. Kaip sukurti efektyvią programinę įrangą, kuri naudoja paralelizmą, procesorius ir branduolius. Prieš penkiolika metų nebuvo daug procesorių ir branduolių viename kompiuteryje. Viskas veikė kur kas paprasčiau, kompiuteriai buvo lėtesni ir turėjo mažiau skaičiavimo jėgos. Dabar jos turime daugiau, sudėtingoji užduotis – tai išnaudoti.

Būtent apie tai kalba moderni kompiuterinė architektūra. Tokius kursus ne visada organizuoja universitetai. Tai yra spraga, kurią mes pastebėjome, žmonėms, dirbantiems CERN ir kitose laboratorijose, to reikia, taip nusprendėme organizuoti mokyklą šia tema.

– Kaip jūsų mokykla padeda kasdienėse CERN užduotyse?

– Skaičiavimas yra būtinybė. Šiandien mokslininkai turi išanalizuoti tiek duomenų, kad tiesiog nebūtų įmanoma dirbti su vienu kompiuteriu, „Excel“ programa, ar mėginti pateikti duomenis nuotraukų pavidalu ir taip analizuoti. Yra galybė mokslo duomenų ir be galo didelis poreikis juos analizuoti, apdoroti, pertvarkyti, atlikti modeliavimą. Tokiuose moksluose, kaip dalelių fizika, nėra kito būdo, kaip tai padaryti – tik naudoti galybę kompiuterių. Negalime nupirkti milijono kompiuterių, tad mokomės, kaip efektyviai dirbti su tūkstančiais kompiuterių. Dirbdami tokiu mastu, viską turime atlikti efektyviai. To mokomės šioje mokykloje.

– Ar galite daugiau papasakoti apie mokslo duomenis, su kuriais dirbate?

– CERN kiekvieną sekundę generuoja didelius duomenų kiekius. CERN turi kelis dalelių greitintuvus. Dalelės, pavyzdžiui, protonai susiduria. Šie susidūrimai yra stebimi detektoriais, kurie yra tarsi skaitmeniniai fotoaparatai. Jie nufotografuoja milijonus nuotraukų per sekundes. Kiekviena nuotrauka labai didelė. Neįmanoma į šias jas žiūrėti plika akimi, turime analizuoti kompiuteriais. Dalis informacijos, kurios nebereikia panaudoti, nes nėra nieko nauja, ką joje būtų galima atskleisti, išmetama. Saugoma tik nedidelė informacijos dalis. Tos mažos dalies apimtis vis dar yra maždaug keletas gigabaitų per keletą sekundžių. Tai maždaug DVD diskas, parodytas per keletą sekundžių. Mes saugome apie 30 petabaitų per sekundes. Jei skaičiuotume DVD diskais, duomenų būtų apie 5 milijonus DVD diskų per metus. Žinoma, šių duomenų nesaugome DVD diskuose.

– CERN Kompiuterijos mokykloje mokosi studentų iš 16 skirtingų institutų, 6 moterys, iš viso – 14 skirtingų tautybių. Tai labai įvairi bendruomenė. Kaip studentai įstoja į mokyklą?

– Mokykla atvira. Skelbdami naujos mokyklos datą, kartu skelbiame paraiškų teikimo laikotarpį, kuris trunka iki dviejų mėnesių. Plačiai reklamuojame mokyklą įvairiais kanalais CERN, taip pat ir kituose institutuose, kurie dirba dalelių fizikos ar artimų mokslų srityje. Mokyklos programa vieša, tad studentai gali matyti, kokios paskaitos bus dėstomos. Dažniausiai yra daugiau norinčiųjų dalyvauti nei mokykloje turime vietų. Tuomet darome atranką. Atrenkame studentus, kurie turi pakankamai patirties tam, kad, išklausę kursus, įgytų dar daugiau žinių, kad galėtų mokykloje išmokti kažką nauja ir panaudotų šias žinias ateities darbuose. Taip pat žiūrime, kokia yra besikreipiančio žmogaus motyvacija, kaip jis ketina toliau dirbti mokslo srityje ir panaudoti žinias, gautas mokykloje.

Norime, kad CERN Kompiuterijos mokykloje žmonės mokytųsi ne vien iš dėstytojų, bet taip pat ir vieni iš kitų, kad taptų kolegomis, užmegztų draugystes. Moksle viskas susiję. Galiu dirbti vienoje vietoje, tu – kitoje, tačiau po 3 metų mes galbūt dirbsime viename biure. O galbūt ateis laikas, kai susidursiu su problemomis, bet prisiminsiu, kad su man kylančiais klausimais dirba kolega iš CERN mokyklos. Kai vienas kitą pažįstame, bendradarbiauti yra lengviau. Matome, kad. pasibaigus mokyklai. studentai išties taip bendrauja.

– Kaip Jūs prisijungėte prie CERN?

– 2001 m. pradėjau dirbti CERN kompiuterių inžinieriumi. Mokytis CERN Kompiuterijos mokykloje pradėjau 2004 m. Dirbau su įvairiomis temomis, bet ypač domėjausi kompiuterių ir programinės įrangos saugumu, tad pradėjau kaupti žinias ir patirtį šioje srityje, ėmiau dėstyti šias temas CERN, vėliau mokiau CERN Kompiuterijos mokyklos studentus. Po keleto metų buvau pakviestas tapti CERN mokyklos patariamojo komiteto nariu. 2017 m. tapau šios mokyklos direktoriumi. Mokykloje perėjau visus laiptelius ir tai puiku, nes galiu žvelgti iš studento perspektyvos.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama