Manoma, kad pasaulis šiuo metu yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu – mašinos galės atlikti daugybę dabar žmonių daromų darbų ir veikiausiai juos atliks geriau. Tokia ateitis žada daugiau efektyvumo ir mažesnes paslaugų kainas, tačiau taip pat ir masinius atleidimus.
Manoma, kad pasaulis šiuo metu yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu – mašinos galės atlikti daugybę dabar žmonių daromų darbų ir veikiausiai juos atliks geriau. Tokia ateitis žada daugiau efektyvumo ir mažesnes paslaugų kainas, tačiau taip pat ir masinius atleidimus.
Šis pasikeitimas ne vieną žmogų skatina sau atsakyti į klausimą: kada įrenginiai galės atlikti mano darbą?
Kol kas tikslių atsakymų nėra, tačiau garsiausi pasaulio dirbtinio intelekto kūrėjai mėgina į juos atsakyti, rašo BBC.
Oksfordo Žmonijos ateities instituto tyrėja Katja Grace ir jos kolegos iš „Dirbtinio intelekto poveikio“ (angl. AI Impacts) projekto ir Kalifornijos Berklio „Mašinų intelekto tyrimų instituto“ apklausė 352 mokslininkus ir sujungė jų atsakymus vertinant, kiek laiko reikės mašinoms pakeisti tam tikros profesijos žmones. Išsamiau su mokslininkų atsakymais galite susipažinti čia.
© DELFI / Kiril Čachovskij
Greičiausiai robotai pakeistų rankinį darbą atliekančius žmones, pavyzdžiui, lankstančius skalbinius, po to seka tokia kategorija kaip transporto vairuotojai ir pardavėjai. Manoma, kad šių trijų profesijų atstovus automatizuoti sprendimai pakeis greičiau nei per 25 metus.
Nuo 25 iki 50 metų prireiks tam, kad mašinos pakeistų rašytojus, gebančius parašyti „New York Times“ bestselerį, chirurgus, matematikus.
Prognozuojama, kad visus tyrėjus pakeisti automatizuotais sprendimais reikės nuo 75 iki 100 metų ir yra yra 50 proc. tikimybė, kad visiška darbų automatizacija įvyks po 100-125 metų.
Tyrime dalyvavo garsiausi pasaulio įrenginių savaiminio mokymosi ekspertai, kurių keli Yannas LeCunas vadovaujantis dirbtinio intelekto tyrimams socialiniame tinkle „Facebook“, Mustafa Suleymanas iš „Google“ projekto „DeepMind“ ir Zoubinas Ghahramani, vadovaujantis „Uber“ dirbtinio intelekto tyrimams.
Visgi, nors prognozuojama, kad robotai skalbinių lankstytojus pakeis jau netrukus ir tokie automatizuoti sprendimai jau yra tai toli gražu nereiškia, kad tokį darbą dirbančių žmonių nebereikės.
Problema išlieka viena: jei robotams puikiai sekasi atlikti darbus laboratorijose, tai dar nereiškia, kad darbus pavyks atlikti taip pat gerai ir patikimai kaip žmonėms.
„Manipuliuoti fiziniais objektais tikrame pasaulyje, išsiaiškinti, kuo reikia manipuliuoti ir kaip, dažnai besikeičiančioje atsitiktinėje aplinkoje – tai yra nepaprastai sudėtingas darbas robotui. Darbai, kuriuose nėra fizinių manipuliacijų yra išmokstami lengviau“, – apie įrenginius kalbėjo Birmingemo universiteto robotikos ir dirbtinio intelekto srities profesorius Jeremy Wyattas.
Kas laukia kitų dviejų darbo sferų, kur jau artimiausiu metu turėtų įsitvirtinti mašinos?
Prognozuojama, kad sunkvežimio vairuotojus dirbtinio intelekto kompiuteris pakeis jau 2027 m., o pardavėjus – 2031 m.
Tačiau stereotipinis pardavėjo darbas, to, kuris padeda pirkėjui apsispręsti, ar jam tinka konkreti prekė, paprastai yra sudėtingesnis nei atrodo iš pradžių ir reikalauja sudėtingų fizinių ir psichologinių gebėjimų, tad ir šį darbą perimti robotams būtų sudėtinga.
Visgi apsiperkant internetu, dirbtinis intelektas galėtų pakeisti žmonių darbą, ir jau šiuolaikiniuose sprendimuose yra naudojami dirbtinio intelekto elementai.
Galima sakyti, kad robotams sudėtingiausia yra perimti tuos žmonių darbus, kurie reikalauja ilgalaikio pasirengimo, sprendimų priėmimo, darbo sudėtingose ir besikeičiančiose aplinkose, abstraktaus mąstymo – su visu tuo mašinoms bus sudėtinga susidoroti.
Prieš keletą metų BBC siūlė skaitytojams išmėginti kitą skaičiuoklę ir pasitikrinti, kada robotai pakeis jų darbą. Skaičiuoklę galite išmėginti čia, įrašę savo profesijos pavadinimą anglų kalba.
