„Noriu konferencijos dalyviams atskleisti paslaptį, kas žinute apie galimybę mūsų šalyje sėkmingai vystyti finansinių-technologinių („FinTech“) paslaugų centrus patikėjo pirmiausia – iš žiniasklaidos pirmas tuo patikėjo žurnalas „Valstybė“, – taip apie jau pagreitį įgijusio „FinTech“ sektoriaus raidos pradžią Lietuvos sostinėje sakė finansų ministro V. Šapoka. „Noriu konferencijos dalyviams atskleisti paslaptį, kas žinute apie galimybę mūsų šalyje sėkmingai vystyti finansinių-technologinių („FinTech“) paslaugų centrus patikėjo pirmiausia – iš žiniasklaidos pirmas tuo patikėjo žurnalas „Valstybė“, – taip apie jau pagreitį įgijusio „FinTech“ sektoriaus raidos pradžią Lietuvos sostinėje sakė finansų ministro V. Šapoka. Pasak ministro, skirtingai nuo Lietuvos, užsienyje tikėjimas šio sektoriaus proveržiu pasklido labai greitai, vos per keletą mėnesių, žurnalas „Forbes“ jau paskelbė Vilnių tarptautiniu finansinių paslaugų centru.
Teoriškai, vertinant vien pagal formalius kriterijus „FinTech“ Lietuvoje atrodė neįmanomas kad ir dėl to, jog neturime išplėtotos finansų rinkos. Kita vertus, finansų ministro teigimu, Lietuvos finansų sektorius nors nedidelis, bet efektyvus, investicijoms į IT palankus ir šalies Centrinis bankas. Lietuvos aukštosiose mokyklose susiformavo kultūra ugdyti aukšto lygio IT specialistus, todėl Vilniuje jų yra nemažai.
Yra šalių, kurios bando didžiuotis nafta, gamtinėmis dujomis, pavyzdžiui, mūsų didžioji rytų kaimynė bando šiais resursais lošti pasaulyje, bet jai nelabai sekasi, mat globalios tendencijos aplenkia žaliavų ekonomiką. Lietuvoje pagrindinis kuriamasis elementas yra talentai, todėl tinkamai nusistatę prioritetus galime tapti sėkmės istorija Europos Sąjungoje (ES). Mūsų šaliai pasisekė, kad informacinių paslaugų centrų potencialo vizija vis dėlto buvo patikėta, ir „Fintech“ sektorius Vilniuje pradėtas vystyti. Finansų ministras pasidžiaugė, jog Lietuvoje jau netrūksta perspektyvių ir besivystančių informacinių paslaugų ekosistemų užuomazgų, todėl būtinos pastangos, kad procesas turėtų tęsinį, jos toliau vystytųsi ir suklestėtų, taip skatindamos visos šalies ekonomikos proveržį.
Dabartinė vyriausybė yra parengusi investicijoms į „FinTech“ sektorių palankiausią ES mokesčių paketą, tarkime, siūlome įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, leisti apmokestinamąjį pelną susimažinti net iki 100 proc. (šiuo metu leidžiama iki 50). Tai leistų į produktyvumo dindimą investuojančioms bendrovėms nemokėti pelno mokesčio. Pasak finansų ministro, mokesčių priemonėmis toliau bus šalinamos administracines kliūtis moksliniams tyrimams, skatinamas išradimų komercinimas, investicijoms į tyrimus bei inovacijas valstybė skyrė milijardą eurų. Šios inovacinės lėšos susietos ne vien su „FinTech“, bet ir kitomis ūkio šakomis, tarp jų Lietuvoje išvystytu susisiekimo sektoriumi, taigi susiekimas neabejotinai pretenduos į dalį šių lėšų bei dalyvaus viso Lietuvos ūkio modernizavimo procese.
