Jeigu Jūsų kas paklaustų, mokslininko darbas yra labiau moteriškas ar vyriškas, veikiausiai atsakytumėte, kad labiau vyriškas. Tačiau jaunosios mokslininkės, Klaipėdos universiteto doktorantės Donaldos Karnauskaitės teigimu, šiandien moterys gali būti ir mokslininkės, ir užimti aukštas vadovo pozicijas, bet šie polinkiai formuojasi dar vaikystėje.
Jeigu Jūsų kas paklaustų, mokslininko darbas yra labiau moteriškas ar vyriškas, veikiausiai atsakytumėte, kad labiau vyriškas. Tačiau jaunosios mokslininkės, Klaipėdos universiteto doktorantės Donaldos Karnauskaitės teigimu, šiandien moterys gali būti ir mokslininkės, ir užimti aukštas vadovo pozicijas, bet šie polinkiai formuojasi dar vaikystėje.
Tikslieji ir gamtos mokslai tinka ir mergaitėms
„Praėjusį rudenį su manimi susisiekė Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birenienė ir pakvietė dalyvauti jos organizuojamame kasmetiniame patyriminio mokymo projekte. Šiais metais jis buvo skirtas mergaitėms ir vadinosi: Gamtos mokslai tinka ir mergaitėms“, – apie projektą, kuriame dalyvavo kaip lektorė, pasakoja KU doktorantė. Projekte dalyvavo 11–14 metų mergaitės. „Projekto tikslas buvo supažindinti mergaites su mokslininkėmis, pasikalbėti apie svajonių profesijas ir karjeros galimybes gamtos bei technologijų mokslų srityse, visa tai pasakojau remdamasi asmenine patirtimi“, – prisipažįsta D. Karnauskaitė.
Pati moteris savo polinkį tiksliesiems mokslams suvokė dar mokykloje, per matematikos ir fizikos pamokas: „Kai mokytoja pasakydavo, kad fizikos uždaviniai – ne mergaičių nosiai, aš siekdavau įrodyti, kad mes galime.“ Paauglystėje jos autoritetu buvo vyresnysis brolis, studijavęs mechanikos inžineriją, tai ir paskatino krimsti inžinerinius mokslus, todėl D. Karnauskaitė įstojo į Klaipėdos universitetą studijuoti aplinkos inžinerijos.
„Po bakalauro nusprendžiau tęsti mokslus ir kaip magistro studijas pasirinkau jūros aplinkos inžineriją. Studijų metu atlikau praktiką Stratklaido universiteto Inžinerijos fakultete, Glazge, Škotijoje. Tada į mokslo ir studijų pasaulį pažvelgiau kitomis akimis: praktiką atlikau kartu su doktorantūros studentais, kurie man atrodė daug žinantys ir ambicingi, žavėjo paprastas, šiltas dėstytojų, profesorių ir studentų bendravimas“, – apie savo kelią į tiksliuosius mokslus pasakojo KU doktorantė. „Šiandien esu trečio kurso ekologijos ir aplinkotyros mokslų krypties doktorantūros studentė Klaipėdos universitete, dirbu jaunesniąja mokslininke, savo tyrimus atlieku Leibnico Baltijos jūros tyrimų institute, Varnemiundėje, Vokietijoje. Mano disertacijos tema: Kranto zonos ir jūrinės aplinkos darnios plėtros vertinimas taikant indikatorius.“
Moterys tiksliuosiuose moksluose
KU doktorantės D. Karnauskaitės žodžiais tariant, mokslo pasaulis yra dinamiškas: „Turiu nuolat sekti mokslo naujienas, domėtis, kas naujo sukurta, ištirta. Jei to nedarysiu, gali atsitikti taip, jog mano idėja kitame pasaulio krašte jau yra įgyvendinta.“ Moteris pasakojo, kad mokslinių sričių yra įvairių, todėl skiriasi ir darbo specifika. Mokslininkai ne tik tyrinėja laboratorijose, jie dalyvauja ir konferencijose, skaito pranešimus, dėsto paskaitas studentams, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams, rašo ir publikuoja mokslinius straipsnius.
„Manau, kad moterys nuo vaikystės laikomos silpnesnėmis, nuolat lyginamos su berniukais, ypač mokykloje. Vėliau dėl jų pačių ryžto ar padrąsinimo iš aplinkos nebuvimo, visuomenėje susiformavusių stereotipų, kas yra moteriška, o kas – vyriška veikla, didelės konkurencijos ir laiko skyrimo vaikų priežiūrai moterys nustoja siekti mokslo karjeros“, – svarsto jaunoji mokslininkė. D. Karnauskaitė prieštarauja stereotipui, kad moterys yra jautresnės, emocionalesnės ir dėl to negalinčios užimti vadovaujančių pareigų. „Dabar moterys turi teisę laisvai studijuoti, siekti aukštojo mokslo, gali eiti aukštas pareigas. Turbūt pats geriausias tvirtos ir racionalios moters pavyzdys yra mūsų šalies prezidentė D. Grybauskaitė“, – nusišypsojo KU doktorantė D. Karnauskaitė.
