Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriui reikia neišvengiamai keistis. Mūsų visuomenė sensta, medikai skundžiasi milžinišku darbo krūviu, pacientams tenka ilgai laukti, kol pateks pas norimą specialistą. Visa tai reikalauja kompleksinių sprendimų, tačiau jau turime realių pavyzdžių, kaip šioje situacija gelbsti technologijos.
Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriui reikia neišvengiamai keistis. Mūsų visuomenė sensta, medikai skundžiasi milžinišku darbo krūviu, pacientams tenka ilgai laukti, kol pateks pas norimą specialistą. Visa tai reikalauja kompleksinių sprendimų, tačiau jau turime realių pavyzdžių, kaip šioje situacija gelbsti technologijos.
Šiuo metu matome kelias pagrindines tendencijas, kaip inovacijos vis labiau įsilies į sveikatos apsaugos sektorių. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau jos pasieks ir mūsų šalį. Tad ko galime tikėtis?
Dirbtinis intelektas įspės gerokai iš anksto
Medikai turi begalę duomenų apie pacientus. Tiesa, Lietuvoje nemaža jų dalis vis dar slypi storose popierinėse kortelėse, kurių dirbtinis intelektas, deja, vis dar negeba perskaityti. Tad pirmas žingsnis būtų visas mūsų ligos istorijas ir visa kitą informaciją apie mus paversti skaitmeninėmis. O tada jau prasidės įdomūs dalykai. Dirbtinis intelektas ir analitikos įrankiai medikams gali padėti apdoroti milžiniškus kiekius informacijos apie savo pacientus ir parinkti geresnį jų gydimo planą.
Kaip tai atrodo realybėje? Didžiausia Portugalijos ligoninė pradėjo naudoti minėta technologija paremtą platformą, kuri nuspėja iki 30 proc. naujų intensyvios terapijos skyriaus pacientų prieš 7 dienas iki pablogėjant jų būklei. Sprendimas saugiai ir realiu laiku apdoroja pacientų duomenis, įskaitant jų gyvybinius rodiklius, t. y. pulsą, spaudimą ir kitus, tyrimų rezultatus ir net nestruktūruotą ligos istoriją.
Tuomet specialūs algoritmai identifikuoja pacientus, kuriems gresia itin didelė tikimybė artimiausiu metu atsidurti intensyvios terapijos skyriuje ir apie tai įspėja medikus. Pastarieji, turėdami tokią informaciją, pacientui gali padėti iš anksto ir išvengti sveikatos būklės pablogėjimo.
Panašius sprendimus galima pritaikyti ir platesniu mastu. Laikydamiesi visų privatumo reikalavimų, medikai gali sekti tendencijas, demografijos pokyčius, įvairius įvykius ir kitus faktorius, kurie gali turėti įtakos sveikatos paslaugų poreikiui. Žinodami iš anksto kada, kur ir kokių paslaugų reikės, medikai gali sustyguoti savo komandų darbą taip, kad reikiami specialistai visada būtų pasiruošę.
Pagalba pacientams už ligoninės ribų
Labiau technologiška sveikatos priežiūra gali padėti pacientams rūpintis savo sveikata net neperžengiant daktaro kabineto slenksčio. Programėlės, pokalbių robotai ir įrankiai, kaip „Skype“, jau šiandien padeda spręsti problemas per atstumą.
Pavyzdžiui, „Nordic Health Innovation“ pacientams, gyvenantiems sunkiau pasiekiamose Švedijos vietovėse, siūlo virtualius medikų kabinetus, kuriuose yra išmanūs įrenginiai, padedantys atlikti nesudėtingus tyrimus, ir tiesiogiai susisiekti su savo daktarais.
Tai naudinga vyresniems, sunkiai judantiems pacientams, sergantiems diabetu ar kitomis ligomis, dėl kurių reikia periodiškai apsilankyti pas medikus. Tokiu būdu jie gali gauti aukščiausio lygio medikų paslaugas niekur nevykdami. Analogišką modelį gana nesunkiai būtų galima pritaikyti ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose.
Kaip tai atrodo, galite pamatyti.
Taip pat specialūs pokalbių robotai gali padėti pacientams surasti reikiamą informaciją namuose tiesiog per interneto naršyklę ar specialią programėlę. Robotai užduoda paprastus klausimus ir pateikia suprantamus atsakymus – tokiu būdu jie gali pacientui pateikti diagnozę ir rekomenduoti, ar reikia tolesnės medikų pagalbos. Tokie įrankiai gali sumažinti eiles gydymo įstaigose.
