Skaitmeniniai čekiai, naujos darbo paieškos platformos, medžiagos, pakeisiančios plastiką – ką kuria „Futurepreneurs“ programos dalyviai?

Prieš mėnesį startavusi jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“ įgauna pagreitį. Joje dalyvaujantys jaunuoliai jau išklausė dvi paskaitų sesijas, analizavo bei apsibrėžė kuriamo verslo tikslus, auditorijas, galimus partnerius ar rėmėjus – sukonstravo savo verslo modelio juodraštį. Dauguma dalyvių sprendžia problemas, su kuriomis verslas ar vartotojai susiduria kiekvieną dieną, ir tokiu būdu tikisi sukurti ir įgyvendinti inovatyvų savo pasiūlymą.

„Programoje dalyvaujantiems jaunuoliams identifikavome esmines ar būtinas spręsti problemas, su kuriomis susiduria verslas šiandien. Reikia pripažinti, kad kartais požiūris iš šalies ir šviežias žvilgsnis gali atnešti puikių idėjų ir sprendimų“, – teigia „Futurepreneurs“ programą įgyvendinančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė. Tuo pačiu ji priduria, kad jaunuoliai ir patys galėjo siūlyti savo idėjas verslui. Taigi kokias problemas jie ketina spręsti?

Nuo naujų internetinių platformų iki gamtą saugančių technologijų

Sparčiausiai augančiame pasaulyje pramonės sektoriuje – informacinėse ir komunikacinėse technologijose – jaunuoliai pasiūlė daugiausia idėjų. „Pasiūlymai įvairūs: nuo lengvai naudojamo interaktyvaus ir konkrečiai tik turistams skirto žemėlapio iki renginių ar nuolaidų bei pasiūlymų platformų internete. Taip pat populiarios idėjos kurti būsto nuomos aplikacijas, naujas ir inovatyvias įdarbinimo ar verslo idėjų dalinimosi platformas“, – teigia L. Kaušpadienė.

„Mes patys naudojomės populiariausiomis žemėlapių aplikacijomis ir pamatėme trūkumų, kuriuos norėtume ir galėtume pataisyti. Ieškome konkrečiai turistams sukurto, lengvai naudojamo, modernaus interaktyvaus žemėlapio ir taip siekiame sukurti savo vartotojų nišą“, – savo idėją dalyvauti projekte ir kurti naują turistinį interaktyvų žemėlapį pristatė Tautvydas Gusarovas.

Švariųjų, aplinką tausojančių technologijų sritis taip pat yra ne mažiau populiari. Šios inovacijos, būdamos viena iš prioritetinių sričių Lietuvoje, taip pat domina ir jaunuolius. „Kaip keletą pavyzdžių galiu paminėti bandymus kurti platformas, kuriose mažieji švarios energijos tiekėjai galėtų parduoti savo energiją, siekius kovoti su maisto atliekų problema, panaudoti organines atliekas, kurti medžiagas, galinčias pakeisti plastiką ar perdirbti ir iš naujo gamyboje pritaikyti automobilių padangas“, – keletą pavyzdžių išskiria L. Kaušpadienė.

„Norėjome prikelti tai, kas sena ir nereikalinga – į tai, kas nauja, įdomu ir ekologiška. Todėl ketiname perdirbti išmetamą tekstilę į stilingus ir unikalius rūbus, aksesuarus namams ir žmonėms“, – teigia vienas iš dalyvių Darius Bruzgulis. „Mūsų tikslas – ne tapti milijonieriais, o išgelbėti planetą nuo kalnų šiukšlių, plastiko sankaupų vandenynuose ir ant žemės“, – pažymi Inga Labutytė-Atkočaitienė, kuri su savo komanda ketina pasitelkti biotechnologijas ir siekia sukurti plastiką iš kanapių, galintį visiškai pakeisti plastiką pakuotėse.

Mobilios aplikacijos greitiesiems mokėjimams – jau beveik rinkoje?

Dažniausiai pasitaikę finansinių technologijų pavyzdžiai susiję su šiuo metu vyraujančia finansinių technologijų tendencija – momentiniais mokėjimai. Taigi ir čia jaunuoliai neatsilieka nuo šiuolaikinių problemų ir ketina kurti mobiliąsias aplikacijas greitiesiems mokėjimams, elektronines ar mobilias pinigines, mobilius mokėjimo punktus smulkiam ir vidutiniam verslui ar skaitmeninių parduotuvių čekių, pakeisiančių popierinius, platformas. „Norėjome sukurti praktišką ir lengvai pritaikomą būdą pakeisti popierinius parduotuvių čekius ir taip sudaryti galimybes vartotojams ne tik sekti savo išlaidas, bet ir planuoti asmeninį biudžetą bei stebėti savo apsipirkimo įpročius. Vienu metu atkreipsime dėmesį ir į asmeninio finansų planavimo problematiką ir į išteklių taupymą“, – teigia skaitmeninių čekių aplikacijos mobiliesiems telefonams kūrėjų komandą atstovaujanti Andrėja Juršytė. Kita komanda siūlo palengvinti paprasto vartotojo kasdienybę ir siūlo išmanią alternatyvą tradiciniam apsipirkimui parduotuvėje – mobiliąją aplikaciją, kuria pirkėjai galės nuskenuoti prekes ir iš karto už jas sumokėti taip išvengdami eilių.

Logistika ir transportas bei gynyba ir saugumas taip pat nepamiršti

Logistikos ir transporto sritis yra labai universali, todėl šioje kategorijoje galima įgyvendinti pačias įvairiausias startuolių idėjas, kurios padės tiek taupyti laiką, tiek spręsti logistikos problemas. Logistikos srityje jaunuoliai ieškos atsakymų, kaip sumažinti kuro sąnaudas ir taip sutaupyti lėšas, taip pat siūlomos idėjos kurti išmanius sunkvežimių vairuotojams pritaikomus akinius ar dabar populiarią „pavežimo“ paslaugą pritaikyti ir adaptuoti krovinių vežimui. Gynybos ir saugumo pramonės srityje pasiūlyti jaunuolių sprendimai aktualūs ne tik kiekvieno gyventojo, bet ir valstybės lygmeniu. „Džiaugiamės, kad šioje srityje taip pat sulaukėme įdomių idėjų: nuo išmanios spynos iki autonominės dronų sistemos, kuri gali būti pritaikoma saugant valstybės išorės sienas“, – teigia L. Kaušpadienė.

Geriausius sužinosime jau po mėnesio

„Kol kas išskirti komandų, kurioms sekasi geriausiai nenorime ir negalime, nes programa dar tik įpusėjo, komandos intensyviai dirba, atlieka namų darbus ir kas dvi savaites vykstančiose sesijose semiasi žinių iš kompetentingų dėstytojų. Jaunuoliams taip pat suteikiama galimybė konsultuotis ir tartis su programoje dalyvaujančiais mentoriais – savo sričių profesionalais“, – pažymi L. Kaušpadienė.

„Futurepreneurs“ programos finišas – gegužės 3 d., kada komisija išrinks kiekvienos srities geriausią komandą ir pasiūlymą. „Tikimės, kad jaunuoliai pasieks didžiausią šios programos tikslą – sukurs startuolį, sprendžiantį ateities problemas. Su nekantrumu laukiame gegužės 3 dienos, kai sužinosime laimėtojus. Tačiau vien tik šiuo finišu neapsiribojame – tikime, kad patirties įgiję jaunuoliai ir toliau sieks plėtoti esamas ar kurti naujas verslo idėjas“, – priduria L. Kaušpadienė.