Praėjusią savaitę paskelbta, kad JAV uždraus keliauti su didesniais nei išmanusis telefonas elektroniniais prietaisais, pavyzdžiui, kompiuteriais ar planšetėmis, iš 10 Artimųjų Rytų r Šiaurės Afrikos oro uostų. Po to Jungtinė karalystė taip pat paskelbė apie draudimą, kuris įvardija kiek kitų oro uostų sąrašą, kuris – bent jau iš pirmo žvilgsnio – neatrodo labai logiškas.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad JAV uždraus keliauti su didesniais nei išmanusis telefonas elektroniniais prietaisais, pavyzdžiui, kompiuteriais ar planšetėmis, iš 10 Artimųjų Rytų r Šiaurės Afrikos oro uostų. Po to Jungtinė karalystė taip pat paskelbė apie draudimą, kuris įvardija kiek kitų oro uostų sąrašą, kuris – bent jau iš pirmo žvilgsnio – neatrodo labai logiškas.
Dabar, kai sprendimas jau priimtas, aiškėja dvi galimos priežastys. Viena jų iš esmės susijusi su terorizmu, kita – ekonominė oro vežėjų priežastis, rašo techcrunch.com. Be to, apie ką tradiciškai įspėja oro linijos, dabar keleiviai turės patikrinti ir savo nešiojamus kompiuterius, kas tikrai nepridės papildomo pasitenkinimo.
Svarbu atminti, kad ličio jonų baterijos, jei kompiuteris keliauja bagažo skyriuje, padidina užsidegimo riziką, be to, padidina ir vagystės tikimybę. Bet visgi, toks kompiuterių vežimo būdas dabar bus įprasta praktika apie 50-iai skrydžių per dieną, kuriems taikomas draudimas.
Abiejų šalių vyriausybės, kuriose priimtas draudimas, daug apie jį nepasakoja, išskyrus tai, kad cituoja „įvertintus saugumo duomenis“, kurie rodo, kad teroristai ieško būdų, kaip panaudoti keleivių daiktus tam, kad į lėktuvą įneštų sprogmenų, tad minėtieji oro uostai buvo įtraukti į draudimą dėl palyginti silpnų saugumo priemonių, su kuo pastarieji, žinoma, nesutinka.
Tai, kas komplikuoja situaciją, yra faktas, kad JAV ir Jungtinė Karalystė draudimus taiko skirtingoms šalims ir oro uostams. Jungtinė Karalystė daugiausiai dėmesio skiria Turkijai, Libanui, Jordanijai, Tunisui ir Saudo Arabijai. JAV draudimo centre – tarptautiniai oro uostai Turkijoje, Jordanijoje, Egipte, Saudo Arabijoje, Maroke, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Be to, kad matomi akivaizdūs skirtumai, svarbu ir tai, kad iš šio regiono yra ganėtinai nemažai draudimo nepaliestų tiesioginių skrydžių.
Nė viena JAV skrydžių bendrovė dėl draudimo nėra nukentėjusi, tad ciniškas draudimo paaiškinimas – siekis padėti JAV oro vežėjams, tokiems kaip „United“, „Delta“ ir „American“ sustiprinti savo pozicijas konkurencijoje su tokiais vežėjais kaip „Emirates“, „Ethiad“ ar „Qatar“. JAV vežėjai yra skundęsi konkurencija, nes, pavyzdžiui vežėjas „Qatar“ yra subsidijuojamas savo valstybės, ne paslaptis, kad ir tokios skrydžių bendrovės kaip „Emirates“ namų rinkose siūlo labai patrauklių kelionių.
Prie minties apie ekonominį protekcionizmą prisideda ir tai, kad Jungtinės Karalystės draudimas, šių trijų Artimųjų Rytų vežėjų namų rinkų didžiuosiuose oro uostuose tokių ribojimų netaiko. Visgi, tai, kad prie draudimo prisijungė Jungtinė Karalystė, leidžia manyti, kad yra iškilusi grėsmė saugumui.
Kai kurie JAV pareigūnai mano, kad būtent sprogmuo elektronikos prietaise lėmė Rusijos orlaivio katastrofą 2015 m. ir kitame lėktuve pernai išmušė skylę, bet jam pavyko nusileisti avariniu būdu. Bet ar būtų geriau, jei tokie prietaisai sprogtų bagažo skyriuje? Prielaidos leidžia manyti, kad tokius įtaisus reikia aktyvuoti rankiniu būdu, be to, manoma, kad tikrinant bagažą šie prietaisai būtų geriau pastebimi nei tikrinant žmones su rankiniu bagažu.
