Lietuvos IT sektorius pastaruosius kelerius metus daugiausiai siejamas su dviem temom – specialistų trūkumas ir sukauptas potencialas. Panašu, kad įpratome prie kartojimo ir pamiršome, kaip problemas galima spręsti iš tikrųjų. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuvos IT sektoriaus varikliui nebeužtenka kartojimo, kokios problemos yra, būtinai reikia realių permainų, kurios kaip ir sektorius gali būti „ne dėžėje“.
Lietuvos IT sektorius pastaruosius kelerius metus daugiausiai siejamas su dviem temom – specialistų trūkumas ir sukauptas potencialas. Panašu, kad įpratome prie kartojimo ir pamiršome, kaip problemas galima spręsti iš tikrųjų. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuvos IT sektoriaus varikliui nebeužtenka kartojimo, kokios problemos yra, būtinai reikia realių permainų, kurios kaip ir sektorius gali būti „ne dėžėje“.
ES mėlynoji kortelė – potencialūs degalai Lietuvos IT sektoriui, kurių svarstymo imasi Vyriausybė. Siekiama nustatyti procedūras, pagal kurias leidimas laikinai gyventi galės būti išduodamas aukštos kvalifikacijos specialistams, kurie turi penkerių metų profesinę patirtį. Anksčiau leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik asmenims, turintiems aukštojo mokslo diplomą.
Ne revoliucija, o evoliucija
Asociacijos INFOBALT naujausi tyrimai rodo dideles IT specialistų paklausos ir pasiūlos žirkles, o rinkos dalyviai, norėdami nemažinti plėtros apimčių, jau kuris laikas žvalgosi į kitas valstybes – pirmiausia Ukrainą ir Baltarusiją. Tik priminimas, tačiau iki 2020 m. bus fiksuojamas papildomas 11 tūkst. IT specialistų poreikis, kurio pilnai patenkinti Lietuvos švietimo sistema tikrai nepajėgs.
Panašu, kad pokyčiai savalaikiai, nes Lietuvoje ir pasaulyje darbo rinkos tendencijos rodo, jog darbdaviai vis dažniau atsižvelgia į profesinę patirtį, o ne formalią asmens kvalifikaciją. Be to, nemaža dalis IT specialistų neturi aukštojo mokslo diplomo, nes yra nebaigę aukštojo mokslo studijų (angl. college dropouts).
Siūlomas profesijų sąrašas, kurioms būtų taikoma nauja tvarka, nėra revoliucinis. Jame daugiausia IT sektoriui aktualių pozicijų. Kalbant apie šį sektorių, svarbu paminėti, kad vidutinis darbo užmokestis jame skirtingose pozicijose apie 70 proc. viršija šalies vidurkį. Deja, šis argumentas pats vienas niekaip nesprendžia specialistų trūkumo klausimo. Tų žmonių tiesiog nėra. Ką tai reiškia valstybei? Vienareikšmiškai – nesurenkamus darbo jėgos mokesčius į biudžetą.
Kaimynai nesnaudžia
Nepatrauklus imigracijos procesų reguliavimas taip pat kartais lemia, kad IT įmonės plėtrai rinkasi kaimynines valstybes. O štai kaimynai nesnaudžia. 5 metų profesinę patirtį jau pripažįsta Estija. Latvija artimiausiu metu ne tik planuoja priimti savo esme analogišką sąrašą, bet ir pasinaudodama ES direktyvoje numatyta išimtimi būtent tokiems specialistams sumažino atlyginimo kartelę nuo 1,5 VDU iki 1,2 VDU.
Anksčiau drąsius žingsnius savo imigracijos procesų reguliavime teko priimti ir Airijai. Tačiau būtent galimybių sudarymas darbuotojų trūkumui patenkinti Airijai leido tapti pagrindine buveine 9 iš top 10 pasaulio IRT kompanijų. Palyginimui, Airijoje pagrindinėje „Google“ Europos būstinėje dirba daugiau nei 2000 užsienio piliečių ir tai sudaro virš 70 proc. visų darbuotojų.
Mitais apipinta imigracija
Vertinant aukštos kvalifikacijos specialistų imigracijos procedūras, neišvengiamai susiduriame su iš esmės neigiamu požiūriu į imigraciją. Deja, čia pamirštame kelis faktus. Pavyzdžiui, iš visų išduodamų leidimų laikinai gyventi leidimai aukštos kvalifikacijos specialistams sudaro vos kelis procentus. 2015 m. ES mėlynųjų kortelių buvo išduota ir pratęsta 286, o 2016 m. šis skaičius nesiekė net 200. Palyginimui, kasmet leidimų laikinai gyventi pakeičiama ir išduodama apie 18 tūkst., tad ES mėlynųjų kortelių skaičius nesiekia net 2 %.
ES mėlynosios kortelės procedūros susijusios su specialistais, turinčiais aukštą profesinę kvalfikaciją, kuriems mokamas ne mažesnis nei 1,5 VDU. Tokia nuostata įtvirtinta ES direktyvoje ir ją taiko visos ES šalys narės. Negana to, įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ aiškiai pasako, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.
