Be išmaniojo telefono dalis lietuvių šiandien jaučiasi kaip be rankų, o tokiam įrenginiui įsigyti dažnai nepagaili ir kone tūkstančio eurų. Nepaisant to, gyventojai savo telefonų, regis, visai nebrangina, o ant žemės kritę, skendę ar netgi apdegę išmanieji ir planšetės yra tokios technikos meistrų, o taip pat ir draudikų kasdienybė.
Be išmaniojo telefono dalis lietuvių šiandien jaučiasi kaip be rankų, o tokiam įrenginiui įsigyti dažnai nepagaili ir kone tūkstančio eurų. Nepaisant to, gyventojai savo telefonų, regis, visai nebrangina, o ant žemės kritę, skendę ar netgi apdegę išmanieji ir planšetės yra tokios technikos meistrų, o taip pat ir draudikų kasdienybė. Pastarieji sako neretai susiduriantys ir su gyventojų piktnaudžiavimo atvejais, kai draudimo kompensaciją už sudaužytą telefoną siekiama gauti ir tais atvejais, kai ji visai nepriklauso, teigiama pranešime spaudai.
„Vidutinis išmokos dydis už sudaužytą telefoną ar planšetinį kompiuterį pernai siekė 195 eurus, o situacijos kuriose toks turtas nukentėjo neretai buvo ganėtinai kuriozinės. Pavyzdžiui, turėjome atvejų, kai išmanųjį telefoną nuo stalo numetė ir sudaužė savininkų katinas, arba, kai įrenginiai buvo palikti drabužių kišenėse ir kartu su jais išskalbti. Vienas gyventojas buvo atsisėdęs netgi ant trijų išmaniųjų įrenginių vienu metu. Tuo atveju du planšetiniai kompiuteriai ir telefonas buvo sudėti į krūvą ant sofos ir visi buvo apgadinti“, – pasakoja Tomas Nenartavičius, „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
Draudikų atstovas taip pat prisimena atvejus, kai išmanieji telefonai buvo netyčia išmesti iš daugiabučių balkonų, sudaužyti ar kitaip apgadinti mažamečių vaikų, kuriems tėvai neretai leidžia visiškai neprižiūrimiems žaisti su tokiais įrenginiais. Anot T. Nenartavičiaus, pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet savininkai su savo telefonais nesiskiria maudydamiesi vonioje ar duše, todėl šie sušlampa ir nebeveikia.
„Dažniausiai sudaužomi telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranai, o taip pat šie įrenginiai neretai apipilami įvairiais skysčiais – vandeniu, kava, sultimis, vynu. Tokiais atvejais telefonui dažnai padaroma neatitaisoma žala, todėl savininkui tenka ieškotis naujo“, – sako T. Nenartavičius.
Anot T. Nenartavičiaus, savo daiktus geriausiai apsaugoti leidžia, atsargumas ir sveikas protas, todėl brangių telefonų nereikėtų palikinėti ant stalo ar spintelės krašto, juos visuomet derėtų patraukti nuo gėrimų ir kitų skysčių, kurie gali būti išpilti. Be to, naudojantis įrenginiu reikėtų tvirtai laikyti jį rankose, o prieš plaunant drabužius visuomet patikrinti jų kišenes, kad jose nebūtų likęs telefonas.
„Be abejo, eiti maudytis su telefonu visuomet yra bloga mintis, kaip ir palikti jį žaisti mažiems vaikams be priežiūros. Sportuojant ar užsiiminėjant aktyviu laisvalaikiu telefono taip pat nereikėtų laikyti kišenėse. Žinoma, net ir elgiantis labai apdairiai, visko gali pasitaikyti, todėl pravartu savo telefoną papildomai apsaugoti patikimu dėklu, o ant jo ekrano užklijuoti apsauginę plėvelę“, – pataria T. Nenartavičius.
Atkreiptinas dėmesys, kad telefonų draudimo apsauga galioja namuose ar už gyvenamosios vietos ribų, priklausomai nuo to, kokį draudimo variantą pasirinko draudėjas. T. Nenartavičiaus teigimu, pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai į draudimo bendrovę kreipiasi dėl telefonams ne namuose padarytos žalos atlyginimo, nors draudimo sutartyje kliento pasirinkimu aiškiai pažymėta, kad įrenginiai apdrausti tik gyvenamojoje vietoje. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas turi apsispręsti ir pasirinkti jam tinkamą draudimo variantą, nes žala bus atlyginta draudimo taisyklėse numatytais pagrindais.
„Atvejų, kai telefonas pametamas ar nugvelbiamas viešajame transporte, jo pasigendama baruose ir kitose viešosiose vietose ar netgi miške grybaujant – apstu. Yra buvę, kai telefoną gyventojas prarado pamiršęs jį ant savo automobilio stogo ir nuvažiavęs. Vis tik draudimo taisyklėse yra aiškiai nurodoma, kad tokias atvejais patirta žala nėra atlyginama. Be to, kartais gyventojai pamiršta, kad drausdami tam tikrą savo turtą, jie nepasirinko kartu apdrausti ir telefono“, – pažymi T. Nenartavičius.
Draudikų atstovo teigimu, gyventojai taip pat ne visuomet turi ir telefono nuosavybę įrodančius dokumentus, tačiau vis vien reikalauja atlyginti patirtą žalą. Neretai ir piktybiškai siekiama gauti kompensaciją už telefoną, kuris apsidraudusiajam netgi nepriklauso.
„Stengiamės geranoriškai paaiškinti žmonėms, kad norint gauti draudimo išmoką už sudaužytą, sugadintą ar prarastą telefoną būtina turėti, tam tikrus jo turėjimą liudijančius dokumentus, kuriuose atsispindėtų ir įrenginio vertė. Tai gali būti sąskaita, garantinis ar kitas dokumentas, iš kurio būtų galima nustatyti konkretaus prietaiso turėjimo faktą“, – teigia T. Nenartavičius.
„ERGO Insurance“ duomenimis, per praėjusius metus dėl prarastų ar sudaužytų telefonų gyventojams atlygintų nuostolių suma buvo 67 proc. didesnė nei metais prieš tai. „Ateityje planuojame tik plėsti mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių draudimo paslaugas. Tam kuriamas atskiras draudimo produktas. Mūsų nuomone, išmanieji įrenginiai toli gražu nėra namų turto draudimo dalis, o atskiras jautrus ir nepigus prietaisas su jo apsaugai skirtu specializuotu draudimo produktu“, – sako T. Nenartavičius.
