Vienas iš „Apple“ įkūrėjų, garsusis Steve‘as Jobsas, pasirūpino, kad vidinėje originalaus „Macintosh“ kompiuterio korpuso pusėje būtų išgraviruoti prie įrenginio kūrimo prisidėjusios komandos narių parašai. Šis faktas įrodo, kokią didelę reikšmę informacinių technologijų milžinės įkūrėjas teikė ne tik matomoms, bet ir iš išorės nepastebimoms bendrovės kuriamų gaminių bei produktų savybėms.
Vienas iš „Apple“ įkūrėjų, garsusis Steve‘as Jobsas, pasirūpino, kad vidinėje originalaus „Macintosh“ kompiuterio korpuso pusėje būtų išgraviruoti prie įrenginio kūrimo prisidėjusios komandos narių parašai. Šis faktas įrodo, kokią didelę reikšmę informacinių technologijų milžinės įkūrėjas teikė ne tik matomoms, bet ir iš išorės nepastebimoms bendrovės kuriamų gaminių bei produktų savybėms.
Deramą duoklę detalėms jis pasistengė atiduoti ir įgyvendindamas paskutinį savo sumanymą –rengdamas naujos „Apple Inc.“ būstinės Kupertine, Kalifornijoje, statybos projektą.
Kaip rašoma svetainėje businessinsider.com, netrukus duris atversiantis pastatas – tai futuristinės architektūros pavyzdys, prie kurio dirbant nebuvo pražiūrėta nė menkiausia smulkmena.
Projektuojant daugiau nei 850 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančius pagrindinius pastatus buvo apmąstytas kiekvienas būsimų patalpų niuansas, pradedant elektros instaliacija ir baigiant apdaila.
Pastatyti pastatą, tobulumu prilygstantį į delną telpančiam įrenginiui – iššūkis ne iš lengvųjų. Tą patvirtina ne vienas kada nors prie projekto prisidėjęs ir iki šiol jį tęsiantis specialistas. Savo pavardžių daugelis statybų vykdytojų skelbti negali, nes yra pasirašę komercinių paslapčių neatskleisti įpareigojančias sutartis.
Planai įrengti naują „Apple“ būstinę buvo paviešinti 2011 metais. Deja, numatoma persikėlimo data nuo to laiko vis atidedama. Pagal pirminį S. Jobso sumanymą technologijų kūrimo miestelis turėjo pradėti veikti 2015-aisiais, bet projekto vykdytojai mano, kad jo atidarymo galima tikėtis tik šį pavasarį. Tokią darbų delsą lėmė užsitęsę patvirtinimo procedūros miesto savivaldos institucijose.
Pagal 2013 metais sudaryta projektą, baigtame technologijų centre turėtų dirbti net 14,2 tūkst. specialistų. Aplink pagrindinį pastatą, kurį dengia didžiausias pasaulyje vientisas išgaubto stiklo stogas, bus pasodinta daugybė medžių.
Mažai kas primins cemento konstrukcijas, stovėjusias šiame žemės sklype, kai „Apple“ įsigijo jį iš „Hewlett-Packard“. Vis dėlto vieną amžiaus senumo pastatą „iPhone“ gamintojas nutarė išsaugoti: tai svirnas, kuris tebestovi, kaip ir tada, kai sklypas iš vieno technologijų giganto rankų perėjo kitam technologijų gigantui.
Originalus „Apple“ požiūris į pastatą reiškiasi įvairiais aspektais. Prie projekto dirbęs architektas Germanas de la Torre nurodė, kad daugelis elementų, tokių kaip užapvalinti kampai, atkartoja „Apple“ gaminių dizainą. Daugelį darbuotojų maloniai nustebino „iPhone“ pradžios mygtuką primenantys lifto mygtukai. Vienas buvęs vadovas net aptakią klozetų formą palygino su įrenginių išvaizda.
Tačiau G. de la Torre galop suprato, kad „Apple“ vadovai stengėsi ne aklai kopijuoti „iPhone“ dizainą.
„Tobulo dizaino principus jie formulavo daugelį metų eksperimentuodami, tad nenuostabu, kad lieka jiems ištikimi“, – sakė G. de la Torre.
Vienas iš didžiausią polemiką sukėlusių elementų buvo durų angos. „Apple“ pageidavo, kad praėjimuose nebūtų jokių slenksčių ir nors statybos bendrovės komanda šiam reikalavimui prieštaravo, „Apple“ savo pozicijos nepakeitė. Pasirodo, savo atkaklumą „Apple“ galėjo logiškai pagrįsti: juk būtinybė keisti eiseną įžengiant į pastatą atitrauktų inžinierius nuo minčių apie darbą.
„Ne vieną mėnesį stengėmės to nedaryti, nes tai juk reiškė laiko, pinigų sąnaudas, be to, to niekada nebuvome darę“, – sakė buvęs statybų vadovas.
Kai generaliniams rangovams „Holder Construction“ ir „Rudolph & Sletten“ buvo nurodyta pagrindinį pastatą baigti iki 2015 metų, viena iš pirmųjų užduočių, kurią reikėjo įvykdyti, buvo sukurti konferencijų salių ir biurų durų rankenas.
Po kelis mėnesius trukusio darbo statybų firmos darbuotojai pagaliau pristatė savo versiją „Apple“ komandos vadovui. Šis, keletą kartų rankose pavartęs pateiktą pavyzdį, galop pasakė, kad yra ištiktas lengvo šoko.
Statybų komanda dar kartą patikrino matmenis ir nesugebėjo aptikti nė menkiausio nuokrypio nuo standartų. Nepaisant to, „Apple“ atkakliai reikalavo pateikti kitą versiją.
Nemažai pastangų kuriant durų rankenas įdėjęs specialistas suprato, kad darbų galo nematyti. Iki pat paskutinės jo dalyvavimo projekte dienos „Apple“ ir toliau kabinėjosi prie dizaino – po pusantrų metų diskusijų.
Tad šį pastatą vienareikšmiškai verta pamatyti, tiesa, jei tik į jį įleis.
Kokia suma išleista erdvėlaivį primenančio objekto statybai, „Apple“ neatskleidžia, tačiau buvę projekto vadovai darbus vertina maždaug 4,7 mlrd. eurų suma. Beje, 2015 metais duodamas interviu televizijos kanalui dabartinis „Apple“ vadovas Timas Cookas šios sumos nenuginčijo.
Pasak buvusio statybos vadovo, beveik milijardas eurų buvo investuota vien į pagrindinio pastato interjerą.
