Būtiniausių paslaugų krepšelis už fiksuotą kainą – tai tik permainų pradžia. Didėjant konkurencijai mokėjimų rinkoje, ateityje klientams paslaugos klientams gali būti teikiamos nemokamai arba netgi primokant klientams.
Dalyvaudamas DELFI konferencijoje tokiomis įžvalgomis pasidalijo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Būtiniausių paslaugų krepšelis už fiksuotą kainą – tai tik permainų pradžia. Didėjant konkurencijai mokėjimų rinkoje, ateityje klientams paslaugos klientams gali būti teikiamos nemokamai arba netgi primokant klientams. Dalyvaudamas DELFI konferencijoje tokiomis įžvalgomis pasidalijo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Paklaustas, kokių permainų tikėtis finansinių paslaugų rinkoje po to, kai įsigaliojo reikalavimai dėl būtinojo paslaugų krepšelio, jis kalbėjo: „Mokėjimų rinkoje matysime įdomių dalykų. Dar 2011 m. tikrai sakėme, kad, mūsų įsitikinimu, vidutiniu laikotarpiu galime tikėtis didelių pokyčių mokėjimų rinkoje ir visiems mokėjimų rinkos žaidėjams reikėtų pergalvoti savo strategijas.
© DELFI / Andrius Ufartas
Tada daug kas mums suko pirštą aplink smilkinį, kaltino komunizmu XXI a. ir t. t. Na, kas buvo teisus, istorija parodys. Bet faktas tas, kad kainos krenta. Mano giliu įsitikinimu 3–5 metų laikotarpiu mokėjimo paslaugų teikėjai džiaugsis, jeigu jie teiks šias paslaugas už savikainą. Aš bijau, kad teks primokėti.
Ir tai nėra Lietuvos fenomenas. Tai yra pasaulinis fenomenas, nes į mokėjimų rinką ateina nauji žaidėjai, išalkę žaidėjai. Jų verslo modelis yra paremtas duomenimis, klientų tinklu ir pan. Ir mokėjimų paslauga yra tik tarp kitko. Mano prognozė ta, kad ir toliau galime tikėtis dar optimalesnių kainų“.
Pirmininko teigimu, po pirmo postūmio su krepšeliais, bankų paslaugų kainos buvo peržiūrėtos ir dabar yra palankesnės vartotojams. „Mokėjimo paslaugų rinkoje vis dėlto ne bankinės institucijos, ne kredito įstaigos bus pagrindiniai žaidėjai. Jeigu klysiu, bus galima mesti akmenį į mano daržą.
Mes tą jaučiame. Įsivaizduokime, kaip rinka pasikeičia, jei į rinką ateina koks nors „Google“ arba „Alibaba“, telekomunikacijų bendrovės, mobiliojo ryšio operatoriai. Tai iš principo pakeičia situaciją rinkoje ir tai vyksta“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, norint išlaikyti klientą kaip mokėjimo paslaugos naudotoją, tai galima padaryti tik per kainodarą. Esą gali būti, kad kredito įstaigos iš mokėjimų rinkos gali iš viso pasitraukti.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja tradicinį banką ateityje, po 3–5 metų, pirmininkas sakė: „Jis bus kitoks. Manau, kad vis dėlto pagrindinis pajamų šaltinis ir toliau išliks paskolų palūkanos. Taip pat labiau sofistikuotos paslaugos – investicinė bankininkystė, įvairių finansinių produktų platinimas.
Nemanau, kad tarpusavio skolinimo platformos, tas taip vadinamas „shadow-banking“ (angl. šešėlinė bankininkystė) iš esmės pakeis situaciją paskolų rinkoje. Bet vėlgi galiu klysti, nes gyvenimas labai greitai keičiasi“.
V. Vasiliausko teigimu, finansinių paslaugų srities startuoliai yra tik pradžia. Tačiau faktas, kad mokėjimo įstaigos populiarėja.
„Jaunoji karta savo gyvenimo neįsivaizduoja be telefono. Iš tikrųjų mobilusis telefonas bus ateities piniginė“, – svarstė jis.
Anot Lietuvos banko vadovo, sunku prognozuoti, kiek mokėjimų rinkos atsirieks mobiliojo ryšio operatoriai.
„Tačiau jų klientų bazė didžiulė. Kiekvienas iš mūsų esame vieno ar kito mobiliojo ryšio operatoriaus klientas. Turbūt jie neinvestuotų į momentinius mokėjimus, jeigu nematytų perspektyvos. Be abejo, galima patirti ir nesėkmę, nes tai yra verslas. Bet potencialas tikrai nemenkas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Paklaustas, kada Lietuvoje bus sumažintas atsiskaitymo grynaisiais pinigais mastas ir pereita daugiau prie elektroninių atsiskaitymų, jis sakė, kad tai priklausys nuo pačių gyventojų požiūrio:
„Šiandien mes atsiliekame dėl negrynųjų atsiskaitymo. Mūsų „brendas“ yra skandinavai. Mūsų mokėjimų strategijoje numatyta, kad būtų gerai pasiekti vidutinį 300 elektroninių pervedimų lygį vienam žmogui per metus. Šiandien turime apie 170–180. Tada galėsime kalbėti, kad lūžis yra įvykęs“.
Valdybos pirmininkas pripažino, kai kuriose Vakarų šalyse, pvz., Vokietijoje, Junginėje Karalystėje ir kt., vis dar karaliauja grynieji pinigai, kurių kiekis auga.
Tačiau Skandinavijoje yra atvirkštinės tendencijos. Lietuvoje esą grynųjų kiekis susijęs su išsikerojusia šešėline ekonomika. Kai ji sumažės, mažės ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais.
