Kėdainiuose – KTU mokslininkų sukurta inovatyvi nuotekų valymo technologija

Kėdainių nuotekų valykloje – pokyčių metas. Netrukus joje pradės veikti atnaujinti filtravimo įrenginiai. Jiems Kauno technologijos universitete (KTU) kuriama inovatyvi technologija, kuri biocheminiais metodais, rekonstruojant pakibusio dumblo sluoksnio filtracijos įrenginius, šalins biogenines medžiagas (fosforas, kalcis, azotas, geležis, silicis).

Apie nuotekų valymo technologijos kūrimo eigą, iššūkius ir jos ateities perspektyvas pasakojo KTU mokslininkas ir technologijos autorius Viktoras Račys.

– Kuo ypatinga jūsų kuriama nuotekų valymo technologija?

– Ši technologija skirta nuotekų valymui, mat jos įrenginiuose susiformuoja labai ypatingas, gerai sėdantis, veiklusis, aktyvusis dumblas, kuris ir skaido teršalus. Tokiu nuotekų valymo būdu galima pasiekti gerų rezultatų. Deja, įrenginiai yra itin jautrūs dumblo sudėties pasikeitimams. Technologija unikali tuo, kad buvo panaudotas veikliojo dumblo specialiosios indikacijos kokybės palaikymui. Iki tol šis metodas tokiomis sąlygomis nebuvo taikytas. Be to, likusios nenaudojamos aerobinio stabilizavimo kameros jau buvo išnaudotos.

– Kodėl nusprendėte sukurti šią technologiją?

– Anksčiau kitų projektuotojų atlikta įrenginių rekonstrukcija ir nuotekų kokybės pakitimai neužtikrino reikiamo valymo efektyvumo, tad valymo įmonė kreipėsi į mane. Nusprendėme panaudoti biotechnologinį modifikavimą, nes dezinfekcijos panaudojimas būtų stipriai pristabdęs įrenginio darbą, sumažindamas bendrą jo efektyvumą. Tyrimai taip pat parodė, kad pH aplinkos keitimas iššaukė didžiulį kristalinio „struvito“ formavimosi intensyvumą.

– Kokių sričių specialistai prisideda prie šios technologijos kūrimo?

– Prie technologijos modifikavimo dirba Kėdainių nuotekų valyklos specialistai, atlieka reikiamas chemines analizes ar padeda palaikyti nuolatinį „pilotinių“ įrenginių darbą. Tuo pačiu jie geriau perpranta ir įrenginių darbo specifiką bei kitus procesus.

– Kada technologija bus paruošta naudoti?

– Darbai vyksta jau daugiau kaip metus ir numatoma juos tęsti dar tiek pat laiko, nes biotechnologinių procesų modifikavimas – laikui imlus procesas. Turi transformuotis ir prisiderinti prie pokyčių mikroorganizmų kultūros.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte technologijos kūrimo metu?

– Didžiausias iššūkis buvo laiko trūkumas, nes, padarius pirmuosius pakeitimus, pirmieji rezultatai realiai pasimatė tik po metų.

– Kokiai rinkai tinkama ši technologija? Gal turite planų technologiją reklamuoti pasauliniu mastu?

– Ši technologija tinkama vidutiniškai užterštoms pramoninėms ir stipriai užterštoms buitinėms nuotekoms valyti. Sunku prognozuoti tokios technologijos plėtrą, nes, pertvarkius įrenginius ir įvedus į eksploataciją biodujų gamybos grandį bei neįvertinus grąžinamo dumblo vandens, turinčio dideles anaerobinių bakterijų koncentracijos, susidarė kritinės sąlygos. Šios bakterijos nustelbė naudingųjų nitrifikuojančių bakterijų biocenozę.

– Kuo jūsų kuriama technologija pranašesnė už kitas nuotekų valymo technologijas?

– Kiek žinau, ši technologija kol kas vienintelė tokia. Mokslinėje literatūroje dar nėra užfiksuotų analogiškų atvejų. Be to, ši technologija – efektyvi, nes nuotekų valymui nereikia papildomų, brangiai kainuojančių priemonių. Jeigu Lietuvoje kam nors prireiktų būtent tokio problemos sprendimo, drąsiai galėsime jį pritaikyti.