Tyrimas: 58 proc. studentų pritaria aukštųjų mokyklų konsolidacijai

Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas atskleidžia, jog į aukštųjų mokyklų jungimąsi palankiai žiūri 58 proc. studentų. Didžiausią pritarimą aukštųjų mokyklų jungimui reiškia magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai: net 71 proc. magistrantų teigia, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje per didelis ir 67 proc. šių studijų studentų pritaria aukštųjų mokyklų konsolidacijai, taip manančių vientisųjų studijų studentų atitinkamai 74 ir 68 proc. Tuo tarpu, pusė kolegijose besimokančių studentų linkę manyti, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje tenkina poreikius.

Net 9 proc. kolegijų studentų mano, kad Lietuvoje aukštųjų mokyklų per mažai, o su teiginiu, kad aukštųjų mokyklų per daug sutiko kiek daugiau nei trečdalis respondentų besimokančių kolegijose.

„Tyrimas atskleidžia, kad universitetų studentai iš principo sutinka, jog aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jos turėtų būti jungiamos. Galimą konsolidaciją ypač palaiko vyresnių kursų studentai, kurie jau ne pirmus metus studijuoja aukštojoje mokykloje, galbūt yra studijų mainams išvykę į užsienį ir matę kitokią aukštojo mokslo kokybę. Tuo tarpu kur kas daugiau kolegijų studentų aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje laiko tenkinančiu poreikius“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Pritaria lėtam aukštųjų mokyklų jungimui

Trys iš keturių (72 proc.) studentų mano, kad aukštųjų mokyklų konsolidacija turėtų būti atsargus procesas, net jei tai reikštų lėtą jo eigą. Studentų manymu, valdžia turėtų finansiškai remti susijungti nusprendusias aukštąsias mokyklas, vis dėlto detalų jungimosi planą turėtų sudaryti pačios aukštosios mokyklos, atsižvelgdamos į valdžios nurodytas aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo gaires.

„Dalis studentų, nors ir pritaria konsolidacijai, turi įvairių su ja susijusių baimių, todėl palaiko lėto jungimosi idėją. Matyt viena svarbiausių žinučių, kurią gavome iš studentų atlikdami tyrimą, yra ta, kad jiems trūksta informacijos ir aiškumo ko galima tikėtis sujungus aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, ar reikės keisti gyvenamąją vietą, kaip keisis studijų procesas ir panašiai“, – teigia P. Baltokas.

Didžiausia aukštųjų mokyklų jungimo grėsme studentai laiko kultūrinį ir ekonominį mažesnių miestų bei regionų silpnėjimą. Šiam teiginiui pritarė 56 proc. studentų. Vis dėlto net ir įžvelgdami šią grėsmę, 43 proc. studentų mano, kad aukštąsias mokyklas reikėtų jungti. Šiek tiek daugiau nei pusė studentų baiminasi, jog dėl aukštųjų mokyklų jungimo jiems gali tekti pakeisti studijų vietą ar prisitaikyti prie pasikeitusių studijų tvarkų.

Didžiausia jungimo nauda – studijų kokybės gerėjimas

Keturi iš penkių (81 proc.) studentų sutinka, kad aukštųjų mokyklų jungimas vestų prie didesnio kompetentingų dėstytojų skaičiaus ir studijų kokybės gerėjimo. Pusė studentų teigia, kad aukštesnės studijų kokybės siekis turėtų būti pagrindinis aukštųjų mokyklų jungimo prioritetas. Antruoju prioritetu laikyta mokslinės veiklos kokybė. 80 proc. studentų sutiko su teiginiu, jog aukštųjų mokyklų jungimas vestų prie geresnės studijų infrastruktūros (modernesnių laboratorijų, auditorijų, skaityklų).

„Studijų kokybė turėtų būti pagrindinis aukštųjų mokyklų jungimo tikslas. Studentai, kurie yra mažiau patenkinti savo studijomis labiau linkę manyti, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje per didelis. Nors viešojoje erdvėje dažnai akcentuojamas kitas konsolidacijos tikslas – didesnis Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinis pripažinimas, mūsų studentai sako, kad labiausiai orientuotis turėtume į studijų kokybės kėlimą. Natūralu, gerėjant studijų kokybei ir aplinkai, kilsime ir tarptautiniuose reitinguose“, – sako P. Baltokas.

Pirmą kartą atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti studentų požiūrį į aukštųjų mokyklų konsolidaciją. Gruodžio 5-12 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 1692 bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų studentai. Tyrime naudotas kvotinės apklausos metodas, respondentai atsitiktiniu būdu atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės.