Nors 87 proc. žmonių niekada negirdėjo termino „daiktų internetas“, skaičiuojama, kad
po ketverių metų su internetu bus sujungta 50 milijardų įvairiausių daiktų, iš jų 6
milijardai išmaniųjų telefonų ir daugiau nei 10 milijonų „išmaniųjų drabužių“. „McKinsey Global Institute“ ekspertai skaičiuoja, kad po dešimtmečio „daiktų
interneto“ įtakos ekonomikai finansinė reikšmė pasieks 11 trilijonų JAV dolerių.
Nors 87 proc. žmonių niekada negirdėjo termino „daiktų internetas“, skaičiuojama, kad po ketverių metų su internetu bus sujungta 50 milijardų įvairiausių daiktų, iš jų 6 milijardai išmaniųjų telefonų ir daugiau nei 10 milijonų „išmaniųjų drabužių“. „McKinsey Global Institute“ ekspertai skaičiuoja, kad po dešimtmečio „daiktų interneto“ įtakos ekonomikai finansinė reikšmė pasieks 11 trilijonų JAV dolerių.
„Daiktų internetas (IoT) pastaruosius keletą metų buvo madinga tendencija, tačiau mūsų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad artimiausiais metais tai pradės teikti milžinišką finansinę naudą verslui įvairiose srityse ir geografinėse vietovėse“, – sako vienos didžiausių pasaulyje energijos valdymo ir automatikos kompanijų „Schneider Electric“ vyriausiasis technologijų vadovas Prith Banerjee.
Pakeitęs gamybą atsisuka į vartotojus
Pirmosios apčiuopiamą daiktų interneto naudą pradėjo skaičiuoti didžiosios pramonės ir infrastruktūros įmonės, kurioms prie interneto prijungti davikliai leidžia realiu laiku surinkti ir įvertinti didžiulius kiekius duomenų bei efektyviau naudoti resursus.
„Nuo efektyvaus elektros energijos panaudojimo, iki įrenginių priežiūros ir techninio aptarnavimo – prie interneto prijungti davikliai suteikia verslui gyvybiškai svarbios informacijos ir leidžia sutaupyti milijonus eurų, – sako Sohvi Rajamäki, „Schneider Electric“ vadovė Baltijos šalims. – Pavyzdžiui, vienoje JAV elektrinėje įdiegus IoT sprendimus iš karto buvo sutaupyta 400 000 eurų techninio aptarnavimo išlaidų ir rasta sprendimų, kaip sutaupyti dar daugiau nei 4,4 mln. eurų.“
Tačiau, kaip rodo „Schneider Electric“ atlikta pasaulio verslo lyderių apklausa, kurioje dalyvavo 3000 respondentų iš 12 didžiųjų valstybių, daiktų interneto ateitis slypi verslo santykiuose su vartotoju.
63 proc. apklaustų įmonių planuoja išnaudoti daiktų interneto teikiamas galimybes tam, kad galėtų analizuoti vartotojų poreikius bei elgesį ir pagerintų paslaugų kokybę.
„Daiktų internetas iš gamybos žengia į paslaugų sferą. Jei iki šiol didieji duomenys, kuriuos renka prie interneto prijungti daiktai, pirmiausia buvo skirti gamybos procesų tobulinimui, artimiausioje ateityje jie pakeis santykį su vartotoju. Duomenys – tarp jų ir tie, kurių iki šiol niekas nefiksavo – vis didesniu mastu virs nenutrūkstamu informacijos srautu, kurį pasitelkęs verslas galės akimirksniu įvertinti klientų nuotaikas ir, atsižvelgiant į jas, keisti paslaugą bei didinti lojalumą prekės ženklui“, – sako Sohvi Rajamäki.
Galimybė Lietuvai
Ypač didelę reikšmę daiktų internetas turi augančios ekonomikos šalims, kaip Lietuva, pastebi „Schneider Electric“ analitikai.
„Daiktų internetas leidžia kurti visiškai naujus verslo modelius. Augančioms ekonomikoms, kurios neturi, pavyzdžiui, itin išvystytos pramonės ar tam reikalingos infrastruktūros, tai yra galimybė peršokti vieną iš pramonės raidos etapų ir iš karto įsitvirtinti naujame lygyje“, – sako Schneider Electric“ vyriausiasis technologijų vadovas P.Banerjee.
„McKinsey Global Institute“ skaičiavimais, apie 40 proc. pasaulinės daiktų interneto sprendimų rinkos bus sukurta augančios ekonomikos šalyse, o „Schneider Electric“ apklausos duomenys rodo, kad tokios šalys kaip Ispanija ir Brazilija į daiktų internetą ners sparčiau nei, pavyzdžiui, JAV.
„Lietuvai, kuri turi tris svarbius privalumus – itin gerai išvystytą interneto tinklą, išsilavinusius darbuotojus ir naujovėms imlius bei atvirus vartotojus – daiktų interneto revoliucija atveria itin plačias perspektyvas, kurias šalis privalo išnaudoti. Tai, žvelgiant į artimiausių 5–10 metų perspektyvą, užtikrintų tiek verslo, tiek ir visos šalies ekonomikos augimą“, – sako Sohvi Rajamäki.
