LATGA džiaugiasi – praėjusią savaitę ES Teisingumo teismo sprendimas panaikino iki šiol piratiniams tinklalapiams egzistavusias landas, o Lietuvos interneto paslaugų teikėjai nelaukdami teismo sprendimo sutiko Lietuvoje blokuoti piratinius tinklalapius. Vis dėlto tiek interneto tiekėjai, tiek specialistai interneto cenzūrą vadina neefektyviu kovos su piratavimu įrankiu.
LATGA džiaugiasi – praėjusią savaitę ES Teisingumo teismo sprendimas panaikino iki šiol piratiniams tinklalapiams egzistavusias landas, o Lietuvos interneto paslaugų teikėjai nelaukdami teismo sprendimo sutiko Lietuvoje blokuoti piratinius tinklalapius. Vis dėlto tiek interneto tiekėjai, tiek specialistai interneto cenzūrą vadina neefektyviu kovos su piratavimu įrankiu.
„Lietuvos rytas“ antradienį paskelbė, kad Lietuvos interneto paslaugų teikėjai, kuriuos Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) nori įpareigoti blokuoti piratinius tinklalapius teisminiu keliu, Kultūros ministerijai išsiuntė raštą.
Rašte interneto paslaugų teikėjams atstovaujanti asociacija INFOBALT kritikuoja LATGA sprendimą prieš juos inicijuoti daug laiko kainuojančius teisminius procesus ir teigia, kad nelaukdami teismo sprendimo tiekėjai sutiksiantys blokuoti piratinius tinklalapius. INFOBALT Kultūros ministerijai siūlo imtis iniciatyvos ir sukurti sistemą, kuri leistų efektyviai apsaugoti autorių teises.
Asociacijos vadovas Paulius Vertelka sako, kad interneto paslaugų teikėjai savanoriškai spręsti problemą siūlo todėl, kad teismo keliu aiškintis dėl kiekvienos svetainės uždarymo būtų brangu ir neefektyvu.
„Ryšio tiekėjai įveliami į teisminį procesą, kuris reikalauja resursų, tai yra nepraktiška, neefektyvu ir galbūt net nesąžininga, – kalbėjo P. Vertelka. – Yra siūlymas ieškoti sisteminio sprendimo, mes tai padaryti pasiūlėme Kultūros ministerijai.“
Teismo sprendimas užvėrė landas
LATGA atstovaujančios advokatų kontoros „AAA Law“ advokatas Andrius Iškauskas sakė esantis patenkintas interneto tiekėjų sprendimu savanoriškai blokuoti autorių teises pažeidžiančias svetaines.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į praėjusią savaitę priimtą Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimą, kuris esą užvers egzistavusias teisines spragas.
ES Teisingumo teismas išaiškino, kad nuorodų paviešinimas į neteisėtą turinį jau yra pažeidimas, jei galima numanyti, kad piratinis tinklalapis iš savo veiklos galėjo gauti pajamas. Pasak A. Iškausko, nuo šiol argumentas, kad piratiniai tinklalapiai netalpino nelegalaus turinio – tą darė patys vartotojai, nebus svarus.
„Yra mažai abejonių, kad torrent bylų dalinimosi svetainių ar nelegalaus turinio transliacijų (angl. streaming) paslaugas teikiančių tinklalapių administratoriai žino arba privalo žinoti, kad tos nuorodos veda į neteisėtus filmus, muziką ir ar kitą turinį. Tad svetainių Linkomanija.net, filmai.in, torrent.lt veikla neteisėta“, – sakė jis. A. Iškauskas teigia, kad svetainių blokavimo praktika užsienyje yra įprasta, ir jis neabejoja, kad po tokios ES teismo nutarties prieiga prie piratinių tinklalapių bus pradėta blokuoti ir Lietuvoje.
„Jeigu šitoje byloje nepavyks užblokuoti „Linkomanijos“, vadinasi, kažkas su mūsų teisės aktais yra blogai“, – kalbėjo A. Iškauskas.
Tiesa, kritikai sako, kad svetainių blokavimas dėl nelegalaus turinio tokiu atveju teoriškai turėtų galioti ir „Google“ paieškos sistemai ar „Youtube“ – pirmojoje apstu nuorodų į autorių teises pažeidžiantį turinį, antrojoje – tokio turinio.
Vis dėlto A. Iškauskas teigia įžvelgiantis esminį skirtumą – „Youtube“ paskirtis yra ne skatinti piratavimą, ir didžioji dalis platformos turinio yra legali.
„O iš „Linkomanijos“ puslapio akivaizdu, kad jis sukurtas taip, kad žmonės būtų skatinami piratauti. „Youtube“ turi efektyviai veikiančias administracines ir technines priemones, kurios leidžia greitai išimti autorių teises pažeidžiančią medžiagą, o „Linkomanija“ jos nešalina“, – kalbėjo A. Iškauskas.
Ragina kovoti už interneto laisvę
„Linkomanijos“ atstovai į 15min siųstą užklausą neatsakė, tačiau visiems lankytojams išsiuntė asmenines žinutes, kuriose ragina kovoti už interneto laisvę.
„Norime paraginti ir priminti, kad su vienu tinklapiu blokavimai nepasibaigs ir bus sukurti precedentai tolesniems žodžio laisvės ribojimams. Šiuo metu jau blokuojamos lošimų svetainės, o dabar norima pradėti blokuoti ir informacijos dalinimosi bendruomenes kaip „LinkoManija“, – rašoma vartotojams adresuotame laiške.
„Linkomanijos“ atstovai ragino savo vartotojus susisiekti su savo interneto paslaugų tiekėjais ir paraginti juos „ginti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos internetą“.
„Prašykite pagarbiai, įtikinamais argumentais, paaiškinkite, kad mokate pinigus už internetą ir, kad nenorite, jog jis būtų blokuojamas ir ribojamas. Paprašykite, kad interneto teikėjai gintų savo vartotojus ir laisvę laisvai naudotis internetu. Kiekvienas iš jūsų mokate pinigus už internetą ir tikitės gauti pilną paketą, o ne ribotą prieigą prie interneto“, – pataria „Linkomanijos“ atstovai.
Blokavimas – cenzūra, cenzūra – absurdas
Lietuvoje pirmą kartą interneto cenzūra pradėta taikyti šįmet, kuomet įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisoms liepta blokuoti Lietuvoje nelegaliai veikiančius azartinių lošimų tinklalapius.
Dar prieš priimant įstatymo pataisas interneto laisvės sargai tikino, kad toks problemos sprendimo būdas nebus efektyvus – blokuojamus azartinių lošimų tinklalapius galima pasiekti naudojant privačius tinklus ar kitas priemones. Informacijos, kaip tai padaryti, pilna ne tik „Google“ – ir lietuviškuose forumuose ar „Facebook“ grupėse pateikiamos detalios instrukcijos.
Interneto cenzūros kritikai teigia, kad tokiu pat būdu bus galima pasiekti ir piratinius tinklalapius, net kai jie bus užblokuoti.
Informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis sakė, kad kovoti su piratavimu būtina, tačiau dabartinis pasirinktas būdas – cenzūra – nesprendžia problemos esmės.
„Bet koks interneto blokavimas yra cenzūra – o cenzūra yra absurdas. Tai tas pats, kaip žmonėms uždrausti vaikščioti gatvėmis, kuriose gali būti kažkokių nusikaltimų. Pirmiausiai reikėtų sumažinti nusikaltimus, kad žmonės jose galėtų lankytis, bet drausti važiuoti prie jūros, nes kažkas joje skęsta, yra absurdas“, – sakė Dž. Paršonis.
NFOBALT vadovas P. Vertelka sutiko, kad techniškai užtikrinti, jog vartotojai aplinkkeliais nepasieks blokuojamų svetainių, iš esmės nėra įmanoma. Jis priminė ir dažną pasaulinę praktiką, kuomet uždaromi piratiniai tinklalapiai vis atgyja naujais pavadinimais.
„Problemos šaknis turėtų sugrįžti atgal į tiesioginį problemos tašką – kaip autorių teisės yra ginamos Lietuvoje“, – komentavo P. Vertelka.
Kol kas neaišku, kiek laiko gali praeiti iki galutinio sutarimo dėl piratinių tinklalapių blokavimo – jei dėl blokavimo bus tariamasi savanoriškai, viskas priklausys nuo to, kaip greitai bus rastas sutarimas tarp valstybės institucijų ir interneto teikėjų. Ginčą sprendžiant teisminiu keliu kartu su apeliacija iki galutinio teismo sprendimo gali užtrukti iki pusantrų metų.
