Didžiausiam vertikaliajam saulės laikrodžiui Lietuvoje – 10 metų

„Domėjimąsi saulės laikrodžiu galėčiau palyginti su dangaus stebėjimu pro teleskopą. Kiekvienas, kas bent kartą stebėjo naktinį dangų, žino tą jausmą – kai pajunti, kad gyveni kosmoso viduje“, – teigia Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentas fizikas Vytautas Stankus. Pasak jo, saulės laikrodis netikėtai prikelia suvokimo jausmą, jog gyvename apvalioje planetoje, kuri nuolatos sukasi aplink savo ašį ir aplinkui saulę.

Artėjant didžiausio Lietuvoje vertikaliojo saulės laikrodžio, įrengto KTU studentų miestelyje, 10-mečio jubiliejui, moksleiviams buvo pasiūlyta sudalyvauti konkurse – spręsti matematikos uždavinius. „Kaip ir kiekviena mokslo ar technikos sritis turi savo specifiką, savo terminus, aspektus, taip ir saulės laikrodžiai turi savo „virtuvę“ arba, kitaip tariant, matematinį-fizikinį aparatą. Pasigilinus viskas tampa aišku.

Tai – judėjimas erdvėje ir laike, ir to judėjimo aprašymas matematine forma, t. y. geometrija ir trigonometrija“, – aiškina V. Stankus, kuris kuravo moksleiviams pasiūlytų matematinių užduočių sudarymą. Pasak jo, tik dėl matematikos ir fizikos sintezės, kuriai pradžią davė Izaokas Niutonas, tapo įmanoma taikyti abstrakčius matematikos dėsnius realiame pasaulyje. Tik dėl to įvyko technologinis progresas.

Matematikai ir fizikai priima geresnius sprendimus

Fiziko V. Stankaus teigimu, fizinių mokslų vystymasis ne tik lėmė tai, kad gyvename ne XVII, o XXI amžiuje, bet jie taip pat yra labai naudingi asmenybės ugdymui.

„Pradedant gilintis į matematiką ar fiziką, keičiasi ir mąstymas, ir charakteris. Žmonės, kurie įdėjo daug darbo tobulindami matematikos ar fizikos įgūdžius, kitaip priima sprendimus: jie iš anksto žino, kad vieno ar kito sprendimo priėmimas nulems (galbūt ir negrįžtamai) tam tikrus jų gyvenimo pokyčius“, – mano V. Stankus.

Pasak jo, dėl deterministinio mąstymo, kurį išlavina matematika, fizinių (tiksliųjų geriau, nes matematika neįeina į fizinių mokslų sritį) mokslų atstovai puikiai supranta, kad bet kokio poelgio pasekmės priklauso ne tik nuo jų, bet ir nuo atitinkamų dėsnių, kurie gali pakoreguoti siekiamą rezultatą. KTU MGMF Fizikos katedros docento teigimu, matematikai ir fizikai sprendimus kasdieniame gyvenime priima racionaliau ir atsargiau, nes geba projektuoti ateities įvykius.

Saulės laikrodis – įrodymas, kad Žemė apvali

Paklaustas, kuo galėtų būti įdomūs saulės laikrodžiai skubančiam šiuolaikiniam žmogui, pripratusiam prie technologinių naujovių, V. Stankus atsako, kad saulės laikrodis prikelia suvokimo jausmą, jog gyvename apvalioje planetoje, kuri nuolatos sukasi aplink savo ašį ir aplinkui saulę. Tai visiems žinomas faktas, bet jo nejaučiame kasdienybėje.

„Žiūrėdami į saulės laikrodžio parodymus saulėtą dieną netikėtai sau pradedame suvokti, kad gyvename ne ant plokščio paviršiaus tarp namų mieste, kuriame saulė yra kaip šviestuvas, pasirodantis ryte ir dingstantis naktį. Saulės laikrodis suteikia žinių apie Žemės judėjimą, kurias galima pritaikyti laiko ir netgi vietos nustatymui“, – teigia V. Stankus.

Be to, saulės laikrodis yra kūrinys, sujungiantis mokslą ir meną. Pasak mokslininko, Lietuvoje, ir netgi Kaune yra nemažai saulės laikrodžių, kurie gali būti drąsiai laikomi meno kūriniais. „Prieš metus į mane kreipėsi žmogus, norėdamas pasitarti, kaip suderinti jo paties pagamintą saulės laikrodį. Buvau labai nustebęs, kai parodė nuotraukas – tai buvo kalvio darbas iš juodojo metalo! Turbūt kiekvienas geistų tokį kūrinį turėti savo sodyboje“, – pasakoja V. Stankus.

Jie niekada nesustoja

Internete galima rasti nemažai maketų, pagal kuriuos galima pasigaminti saulės laikrodį. KTU vertikaliojo saulės laikrodžio 10-mečio jubiliejui skirtame renginyje taip pat bus galima pamatyti keletą iš paprasčiausių priemonių pagamintų saulės laikrodžių maketų.

Pasak V. Stankaus, tam, kad saulės laikrodis veiktų teisingai, reikia turėti žinių ir inžinerinių įgūdžių – kaip parinkti gnomono (saulės laikrodžio strypo) ilgį ir posvyrio kampą, kad jo šešėlis per visą dieną neišeitų už sienos ribų, bet skirtingais metų laikais rodytų teisingą laiką, kaip teisingai suskaičiuoti laikrodžio brėžinį, juk neretai namo sienos statmuo nesutampa su Šiaurės-Pietų kryptimi. Tačiau, jį suprojektavus, saulės laikrodis laiką rodo amžinai.

„Mechaniniai ir elektroniniai laikrodžiai genda, sustoja. Tam, kad sustotų saulės laikrodis, reikia stichinės nelaimės arba kosminės katastrofos“, – teigia fizikas.

Pirmasis žmonijos mokslo prietaisas

KTU vertikaliojo ir žmogaus šešėlio saulės laikrodžių kūrėjas inžinierius Jonas Navikas džiaugiasi atgimstančia saulės laikrodžių kūrimo tradicija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasak jo, saulės laikrodis yra pirmasis žmonijos civilizacijos priešaušryje sukurtas mokslinis prietaisas. Projektuojant saulės laikrodžius ne tik gilinamasi į matematikos, astronomijos žinias, bet ir mokomasi kruopštumo, atidumo. „KTU vertikalusis saulės laikrodis, būdamas pats didžiausias Lietuvoje ne tik populiarina astronomijos ir matematikos žinias visuomenei, bet yra ir vienas iš KTU skiriamųjų ženklų. Nuotraukos su KTU saulės laikrodžiais, esančios internetiniuose puslapiuose, beveik kasdien peržiūrimos, jos įkeliamos į specializuotas saulės laikrodžių svetaines, internetines enciklopedijas. Per saulės laikrodį informacija apie universitetą skleidžiama pasauliui“, – įsitikinęs J. Navikas.

Saulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas.

Prieš šešerius metus, 2010-aisiais Valdovų rūmų paramos fondo kvietimu saulės laikrodžio projekto įgyvendinimui, jis atliko valandų ir kalendorinių linijų skaičiuotę bei pateikė jų išdėstymo brėžinį. Šį saulės laikrodį šiandien galima pamatyti ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų mažojo bokštelio.

KTU vertikaliojo saulės laikrodžio 10-mečio jubiliejus vyks rugsėjo 26 d., pirmadienį, 16.30 val. KTU X rūmuose (Studentų g. 48 A, Vaizdo konferencijų studija 337 a.).