Lietuvos biochemikų draugija DELFI atsiuntė kreipimąsi. Bendruomenės nariai įsitikinę, kad nutrūkęs konkursinis finansavimas pakenks Lietuvos mokslui, tačiau Finansų ir Švietimo bei mokslo ministerijos galvoja kitaip.
Lietuvos biochemikų draugija DELFI atsiuntė kreipimąsi. Bendruomenės nariai įsitikinę, kad nutrūkęs konkursinis finansavimas pakenks Lietuvos mokslui, tačiau Finansų ir Švietimo bei mokslo ministerijos galvoja kitaip.
Biochemikų draugijos pranešime rašoma, kad buvo numatyta iš 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos skirti apie milijardą eurų Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymui, tačiau jau 2016 metų vidurys, o lėšos mokslininkų nepasiekė.
Jie tvirtina, kad šiuo metu yra pasibaigę visi projektai, finansuoti pagal 2007–2013 metų ES SF programas, o naujos programos pagal patvirtintas priemones neskelbiamos.
„Kaip suprantame, dėl vangaus Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijų darbo ir nesusikalbėjimo, naujų lėšų skyrimas moksliniams tyrimams yra sustabdytas. Tai yra didelis nuostolis ne tik Lietuvos mokslo bendruomenei, bet ir visai Lietuvos ekonomikai“, – rašyta kreipimesi.
Nori nuraminti bendruomenę
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė neigia, kad naujų lėšų skyrimas moksliniams tyrimams yra stabdomas: „Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rengia, derina ir tvirtina reikalingus dokumentus, vadovaudamasi 2014–2020 m. projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis. Taip pat šiuo metu atliekamas Lietuvos mokslo tarybos akreditacijos procesas, tai yra Finansų ministerija turi pripažinti šią įstaigą akredituota institucija. Nelaukiant šio proceso pabaigos, vyksta intensyvūs parengiamieji darbai bei rengiami veiklų, skirtų mokslui, finansavimo dokumentai“, – teigė ji.
Pasak S. Kauzonienės, ŠMM suplanavusi ženklią paramą mokslui: studentų praktikai, podoktorantūros stažuotėms, aukšto lygio mokslininkų grupių tyrimų vykdymui bei jų rezultatų sklaidai, tikslinių mokslinių tyrimų Sumanios specializacijos kryptyse vykdymui, tyrėjų bei mokslininkų mobilumui, akademinių bendruomenių veiklos plėtrai bei tinklaveikos skatinimui.
Kaip teigė viceministrė, dalis valstybės projektų planavimo būdu įgyvendinamų projektų, skirtų mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimui, jau pradėti įgyvendinti. Kaip pavyzdį ji davė priemonės „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ veiklų finansavimo sutarčių pasirašymą.
„Galima būtų nuraminti mokslo visuomenę dėl būgštavimo, kad iki periodo pabaigos nebus spėta efektyviai panaudoti lėšas, nes gegužės ir birželio mėsiais gauti Stebėsenos komiteto pritarimai daugelio priemonių projektų atrankos kriterijams, o šiuo metu jau parengtas ir paskelbtas viešam svarstymui projektų finansavimo sąlygų aprašas, skirtas mokslininkų kvalifikacijos tobulinimui vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus“, – teigė S. Kauzonienė.
Ji patvirtino, kad netrukus bus skelbiami aprašai, skirti podoktorantūros stažuočių skatinimui, tikslinių mokslinių tyrimų bei bendrų mokslo ir verslo projektų Sumanios specializacijos kryptyse vykdymui, mokslininkų judumui ir kitoms veikloms. Suprasdami situaciją ir mokslininkų norą vykdyti tyrimus, planuojame, kad kvietimai bus jau III–IV ketvirtyje.
S. Kauzonienė pabrėžė, kad ES struktūrinių fondų lėšos nėra vienintelis mokslinių tyrimų finansavimo šaltinis Lietuvoje. Lietuvos mokslo taryba kiekvienais metais skelbia kvietimus teikti paraiškas mokslinių tyrimų vykdymui ir jų rezultatų sklaidai. Nereikia pamiršti ir mokslo ir studijų institucijų vykdomų ilgalaikių mokslinių tyrimų programų.
Prioritetas – mokslo ir verslo projektai
Finansų viceministrė Agnė Bagočiūtė teigė, kad 2014–2020 m. periodu siekiama koncentruotis labiau į bendrus mokslo – verslo projektus, todėl kvietimai teikti paraiškas pirmiausiai yra paskelbti šioje srityje, ir vyksta paraiškų vertinimas. Turimais duomenimis, teikiant paraiškas pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“, sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties pareiškėjai buvo vieni aktyviausių.
Iš viso pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioritetą „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“, šiuo metu paskelbta kvietimų ar sudaryta valstybės projektų sąrašų už 143 mln. eurų, kas sudaro 21 proc. prioritetui skirtų lėšų.
„Mokslinei veiklai, mokslininkų kvalifikacijai ir mokslo populiarinimui yra numatytos Lietuvos mokslo tarybos vykdomos priemonės. Šiuo finansavimo periodu Lietuvos mokslo taryba administruoja dvi ES investicijų priemones – „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityse“ (44,89 mln. eurų) ir „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (68,35 mln. eurų)“, – rašė A. Bagočiūtė.
Ji pridūrė, kad abi šios priemonės ir jų projektų atrankos kriterijai yra patvirtinti. Šiuo metu ŠMM rengia projektų finansavimo sąlygų aprašus. Tai – paskutinis dokumentas iki kvietimo teikti paraiškas paskelbimo, kuriame apibrėžiamos tinkamos finansuoti veiklos, siekiami rodikliai ir išlaidų tinkamumo reikalavimai.
