Neurotechnologijos – nauja, jau šį rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programa. „Neurotechnologijos apjungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – apie tarpdisciplininę programą pasakoja programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas.
Neurotechnologijos – nauja, jau šį rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programa. „Neurotechnologijos apjungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – apie tarpdisciplininę programą pasakoja programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas. VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkas įsitikinęs – sparčiai vystantis paminėtoms technologijoms, įterptinėms sistemoms, informacinėms ir informacinių ryšių technologijoms bei joms artėjant prie žmogaus ir nuolat atsirandant įvairioms išmanioms technologijoms, neurotochnologijos krypties specialistų poreikis augs ne tik Lietuvoje, bet taip pat ir visame pasaulyje.
Nervinių sutrikimų daugėja, todėl aktyviai ieškoma sprendimų
Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, senstant visuomenei apie 1 milijardo žmonių yra paveikti ar susiję su sveikatos sutrikimais susijusiais su nervų sistemos ligomis ir sutrikimais. Tai tokios ligos, kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos, autizmas, epilepsija, insultas, trauminiai nervų sistemos pažeidimai. „Amerikos Nacionalinis sveikatos institutas pradėjo ilgalaikę nervų sistemos tyrimų, naudojant neurotechnologijas, programą (BRAIN). Šia programa siekiama parengti specialistus sugebančius kurti ir vystyti naujus įrankius ir technologijas, kurios leistų suprasti, diagnozuoti, gydyti įvairias nervų sistemos ligas ir sutrikimus“, – pasakoja S. Šatkauskas.
Neurotechnologijos jau ir dabar nebėra tik futuristinės technologijos – šiandien taikomos tokios technologijos, kaip transkranijinė nuolatinės srovės stimuliacija, transkranijinė magnetinė stimuliacija, kiti įvairūs neurostimuliaciniai prietaisai, skirti smegenų veiklos aktyvinimui ar psichinių lygų gydymui. Privačiame sektoriuje atsiranda vis daugiau neurotechnologijomis grįstų produktų: portatyviniai elektroencefalografai smegenų aktyvumo vertinimo įrankiai pagristi infraraudonųjų spindulių panaudojimu (hemoencefalografai (NIR, PIR)), paprastų ir sudėtingų robotų naudojimas remiantis smegenų aktyvumu ar modeliais, kt.
Nuo rudens Vytauto Didžiojo universitete pradedamos vykdyti naujos ir paklausios Neurotechnologijų bakalauro studijų programos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos neurotechnologijos specialistus, gebančius pritaikyti matematikos, biofizikos, informatikos, technologijos ir neuromokslų žinias ir vystyti įvairias šiuolaikines įterptinių ir informacinių sistemų technologijas neurofiziologinių signalų efektyviam registravimui, apdorojimui bei analizei.
Technologijų sritis, kuriai labai reikalingas kūrybiškumas
„Pasaulyje aktyviai vystomi didžiulės apimties projektai, kurių tikslas yra suprasti žmogaus smegenų veikimo principus, taikyti įgytas žinias medicinoje psichinių ir neurologinių ligų individualizuotam gydymui bei kurti ateities informacines ir inžinerines technologijas, paremtas biologinių smegenų veikimo principais“, – supažindina S. Šatkauskas.
GMF mokslininkas pasakoja, kad jau šiuo metu skiriamos didelės investicijos ir diegiamos tokios technologijos kaip automatinio paralyžuotų ligonių poreikių sekimo ir tenkinimo sistemos; išmaniojo organizmo būklių sekimo ir koregavimo (monitoringo) sistemos, (pavyzdžiui, naktinis sunkių ligonių būklės sekimas); išmaniosios grėsmingų organizmo būklių greito išankstinio prognozavimo sistemos (epilepsijos priepuolių, insultų, infarktų) ir kitos.
VDU profesorius pasakoja, kad, pavyzdžiui, Europos projektui „The Human Brain Project“ (kurį vienija daugiau kaip 120 mokslinių institucijų), įgyvendinimui 2013–2023m., skirta 1 milijardas eurų, o JAV mokslinių institucijų ir privačių fondų projektui „BRAIN“ – 100 milijonų JAV dolerių. „Taip pat vykdomi analogiški projektai Japonijoje bei Kanadoje. Akivaizdu, kad tokie platūs, tarpdisciplininiais ir daugiamilijoniniai projektai prisidės prie spartaus neuromokslų ir neurotechnologijų vystymo, todėl šių sričių specialistų poreikis sparčiai didės“ – apie augančią ir vis daugiau kūrybiškumo ir įgūdžių reikalaujančią neurotechnologijų rinką kalba mokslininkas bei priduria, kad neurotechnologijos specialistai kuria ir taiko produktus bei paslaugas informacijos, elektronikos, biotechnologijos, medicinos, ir kitose technologijose, tampriai susietose su neurofiziologinės ir psichinės veiklos bendrais principais.
Paklausus, kur VDU bakalauro programos „Neurotechnologija“ absolventai galėtų dirbti, programos vadovas S. Šatkauskas teigia, kad neurotechnologijų specialistai orientuoti į plačią darbo rinką, kuri apima tiek neurotechnologijas, informacines technologijas, biotechnologijas, tiek ir socialinių krypčių sritis – neuromarketingą, neuroekonomiką ar kitas. „Neurotechnologijos absolventai taip pat galės dirbti programinės įrangos kūrimo, neuromokslų, neuroinformatikos laboratorijose, pramogų bei reabilitacinių įrankių kūrimo įmonėse. Be to, šie specialistai galės dirbti kuriant biogrįžtamojo ryšio, neurofiziologinių signalų registracijos, virtualios ir papildytos realybės ir kt. technologijas, kurios naudoja žmogus-kompiuterio sąsajos principus“, – vardina VDU Gamtos mokslų profesorius S. Šatkauskas.
