Nuo penktosios klasės išmaniąsias priemones naudojančių Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro 8b klasės auklėtinių mokslo rezultatai yra žymiai geresni ne tik už mokyklos, bet ir už
visos šalies vidurkį. Standartizuotų testų, kuriuose yra tikrinami pagrindiniai Lietuvos aštuntokų gebėjimai,
išmaniosios klasės moksleivių pasiekimai reikšmingai viršija šalies vidurkį. Patys moksleiviai džiaugiasi, kad
pamokos tapo įdomesnės ir nebereikia nešiotis sunkių knygų.
Nuo penktosios klasės išmaniąsias priemones naudojančių Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro 8b klasės auklėtinių mokslo rezultatai yra žymiai geresni ne tik už mokyklos, bet ir už visos šalies vidurkį. Standartizuotų testų, kuriuose yra tikrinami pagrindiniai Lietuvos aštuntokų gebėjimai, išmaniosios klasės moksleivių pasiekimai reikšmingai viršija šalies vidurkį. Patys moksleiviai džiaugiasi, kad pamokos tapo įdomesnės ir nebereikia nešiotis sunkių knygų.
Tokia pirmoji Lietuvoje Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro modernioji klasė ketverius metus savo mokymosi procese taikė šiuolaikines technologijas: kiekvienas mokinys naudojo jam priskirtą klaviatūrą turintį planšetinį kompiuterį, o informacinėmis technologijomis paremtos mokymo metodikos naudojamos per visas pamokas.
„Mokyklos visoje Lietuvoje stengiasi diegti technologijas ir efektyvinti bei paįvairinti pamokas. Tačiau ši mokykla pasiryžo maksimaliai integruoti technologijas į mokymo procesą. Pagaliau turime standartizuotų testų pamatuotą klasę, kur 24 moksleiviai keturis metus mokėsi šiuolaikiškai: su kiekvienam moksleiviui dedikuotais kompiuteriais ir kone visose pamokose taikomais IT sprendimais. Dar kartais girdime abejonių, ar technologijos iš tiesų padeda mokytis, bet šios klasės testų rezultatai yra akivaizdus mokymo su technologijomis naudos įrodymas. Tiesa, buvo užduočių, kurios nepasisekė ir modernios klasės moksleiviams, tačiau bendras vaizdas, lyginant su šalies vidurkiu, yra žymiai geresnis. Be to, didžioji dalis šios klasės auklėtinių kitus mokslo metus pradės geriausiose Kauno gimnazijose“, – teigia „Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovė Ingrida Stankevičienė.
Didelis atotrūkis nuo šalies vidurkio
Nacionalinio egzaminų centro vykdomo testavimo metu aštuntokai visoje Lietuvoje laikė penkis standartizuotus testus: matematikos, skaitymo, rašymo, gamtos ir socialinių mokslų. Priklausomai nuo to, kiek moksleivis surinko taškų kiekviename teste, jo mokymosi pasiekimai buvo įvertinti vienu iš keturių lygių: nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis.
Aukščiausią įvertinimą išmaniosios klasės moksleiviai gavo kur kas dažniau, nei kitų šalies mokyklų moksleiviai: puikiais matematikos įvertinimais džiaugėsi beveik trečdalis (31,6 %), kai šalies vidurkis – 9,3 %; skaitymo teste – 47,8 % (vidurkis – 7,8 %); rašymo egzamine – 39 % (vidurkis – 8,5 %); gamtos moksluose net 40 % galėjo pasigirti aukščiausiais įvertinimais (vidurkis – 14,9 %); o socialiniuose moksluose išmanioji klasė daugiau kaip 5 kartus lenkia šalies vidurkį – 31,8 % ir vidurkis 5,8 %.
Visuose testuose išmaniosios klasės moksleiviai iš Kauno neturėjo neigiamų vertinimų („nepasiektas patenkinamas“). Palyginimui, bendrai Lietuvos mokyklose kas dešimtas moksleivis negauna patenkinamų rezultatų matematikos, skaitymo, rašymo ir socialinių mokslų testuose, o dar 1,8 % – gamtos mokslų teste.
Progresą įrodo ir pačios mokyklos tyrimai
Kaip teigia Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės pavaduotoja Vilma Milašiūnaitė, švietimo įstaigoje nuolat atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokie mokymosi metodai geriausiai veikia: „Lyginome 2015–2016 mokslo metų rezultatus tarp technologijas naudojančių klasių ir tradicinio ugdymo. Pastebėjome, kad technologijas naudojančių klasių mokiniai mokosi statistiškai geriau, jų vidurkis siekia apie 8,6 balo, kai tradicinės klasės – 6,9 balo.“
Taip pat technologijos padeda mokytis savarankiškai: „Prašėme moksleivių įvertinti penkių balų skalėje, kaip jie sutinka su teiginiu, kad jiems patinka savarankiškai mokytis įvairių dalykų, net jei to nereikalauja mokytojas. Gavome 3,77 koeficientą, kuris yra didesnis nei tradicinėje klasėje (3,42). Naudodami planšetinius kompiuterius moksleiviai ugdo gebėjimą planuoti mokymąsi, formuluoti sau tikslus, apibrėžti rezultatus, ieškoti informacijos“, – teigia V. Milašiūnaitė.
Anot jos, mokiniai ir patys įžvelgia svarbią planšetinių kompiuterių naudojimo klasėje paskirtį: „38 proc. mūsų modernios klasės moksleivių sako, kad dėl šio įrenginio pamokos iš tikrųjų tapo įdomesnės, o 31 proc. tai mato kaip gerą būdą ugdyti įgūdžius, kurių prireiks ateityje.“
Moksleiviai džiaugiasi, kad planšetiniai kompiuteriai leidžia atsisakyti sunkių knygų Išmanios 8b klasės auklėtinė Kotryna Birgelytė mato nemažai modernios klasės privalumų: „Be jokios abejonės pamokos tapo daug įdomesnės, o įsisavinti informaciją žymiai paprasčiau nei anksčiau. Iškilus kažkokiems klausimams, galima iškart surasti daugiau informacijos apie tam tikrą temą. Dar vienas didelis privalumas – praleidus pamoką, visi jos užrašai jau būna sukelti į virtualius „OneNote“ bloknotus, todėl paprasta pasivyti bendraklasius. Taip pat džiaugiamės palengvėjusia kuprine, nes tiesiog nereikia visų knygų nešiotis su savimi. Viskas, ko reikia, telpa viename išmaniajame įrenginyje.“
Anot jos, nors priprasti darbui su IT sprendimais grįsta mokymosi metodika reikėjo laiko, bet pats mokymosi procesas tapo efektyvesnis. Šios klasės moksleiviams reikėjo atlikti ne tik įprastas bendrosios programos užduotis, bet ir papildomas, kurios buvo išskirtinai susiję su IT panaudojimu: „Nepasakyčiau, kad buvo labai sunku laikytis bendros programos mokykloje ir dar atlikti papildomas užduotis – nuo to mokymosi procesas tik tapo įdomesnis, vienu metu mokiausi ne tik „mokyklinių“ dalykų, bet ir tobulinau kitus įgūdžius, kurie tikrai pravers ateityje.“
Leidžia pasakoti skaitmenines istorijas ir mokytis iš bet kur
Mokyklos moksleiviai ir mokytojai komandose darbuojasi, pasitelkę „Office 365“ sprendimus. Pavyzdžiui, „OneNote“ bloknotai padeda nesudėtingai pateikti moksleiviams pamokų ir papildomą medžiagą, paskirstyti grupines ir individualias užduotis, įgalina kurti elektroninius portfelius. Savo projektus moksleiviai pristato su skaitmeninių istorijų pasakojimo įrankiu „Sway“, o mokytojai savo medžiagą patrauklesne padaro „Office Mix“ sprendimu. Visa mokyklos bendruomenė bendrauja vidiniame socialiniame tinkle „Yammer“. Visus šiuos įrankius moksleiviai ir mokytojai gali pasiekti iš bet kokio įrenginio mokykloje, namuose ir kitose vietose su interneto ryšiu.
