Šiuolaikinių įmonių poreikius nulemia dinamiška Lietuvos ir tarptautinė verslo aplinka, į kintančią situaciją įpareigojanti reaguoti čia ir dabar. Įmonių vadovai siekia maksimaliai efektyviai planuoti savo laiką ir esant galimybei reikalingas paslaugas gauti nuotoliniu būdu. Finansų institucijos ir joms keliami reikalavimai – ne išimtis. 
 Benas Bagdonas |
|---|
Šiuolaikinių įmonių poreikius nulemia dinamiška Lietuvos ir tarptautinė verslo aplinka, į kintančią situaciją įpareigojanti reaguoti čia ir dabar. Įmonių vadovai siekia maksimaliai efektyviai planuoti savo laiką ir esant galimybei reikalingas paslaugas gauti nuotoliniu būdu. Finansų institucijos ir joms keliami reikalavimai – ne išimtis. Dėl šios priežasties vis daugiau paslaugų kraustosi į virtualią erdvę – pavyzdžiui, banko e. kanaluose kasdienius finansinius reikalus tvarko kas antra įmonė, o daugiau nei dešimtadalis jų naudoja e. parašo sertifikatą. Vis dėlto, tiek naujausias technologijas naudojančius paslaugų teikėjus, tiek jų gavėjus apriboja paradoksalias situacijas sukuriantis reguliavimas.
Teisinės kliūtys
Elektroninio parašo sertifikatą – galimybę saugiai identifikuoti save internete bei pasirašyti dokumentus juridinę galią turinčiu parašu – turi maždaug 1 mln. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, virtualioje erdvėje paslaugas teikiančias finansines institucijas, o tuo pačiu – ir jas gaunančius klientus, suvaržo šių dienų poreikius ne visuomet atitinkantis teisinis reguliavimas.
Pastaruoju metu buvo išsamiai aptartos priežastys, kodėl bankai negali nuotoliniu būdu atidaryti einamosios sąskaitos naujiems juridiniams klientams. Taip yra todėl, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai įpareigoja finansų institucijas juridinių asmenų tapatybę nustatyti tik fiziniu būdu. Jos nustatymas per nuotolį, net ir naudojant kvalifikuotą e. parašą, nėra pakankamas.
Tačiau šis pavyzdys ne vienintelis. Yra ir kita ne mažiau paradoksali situacija: Elektroninio parašo įstatymas numato, jog kvalifikuotu sertifikatu patvirtinto e. parašo teisinė galia prilyginama parašui rašytiniuose dokumentuose, tačiau Teisingumo ministerijos patvirtintoje Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarkoje nėra detalizuoti e. parašu pasirašytų dokumentų administravimo principai. Kitaip tariant, kol notarai neturi patvirtintų procedūrų, numatančių elektroninių dokumentų apdorojimo tvarką, finansų įstaigos ir potencialūs kredito gavėjai negali nuotoliniu būdu pasirašyti visų kredito sutarties dokumentų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kreditavimo sutarčių su nekilnojamojo turto įkeitimu dokumentai, pasirašyti kvalifikuotais e. parašais, nėra priimtini notarams. Jų darbą reglamentuojantys dokumentai numato, kad galima priimti tik popierinius, ranka pasirašytus dokumentus.
Tiesa, minėti barjerai ateityje turėtų mažėti. Tapatybės nustatymo reikalavimai bus pakoreguoti Seimui priėmus naująją Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakciją. Savo ruožtu Teisingumo ministerija pritarė notarų veiklą reglamentuojančių taisyklių keitimo iniciatyvai.
Natūralu, kad bet kuriai institucijai ar įstaigai būtina paruošti IT sistemas elektroninių dokumentų apdorojimui ir ilgalaikiam saugojimui, adaptuoti vidaus procedūras, apmokyti personalą ir „parduoti“ naujos tvarkos patogumą vartotojui. Tačiau vertinant faktą, kad šiuo metu aktualus Elektroninio parašo įstatymas buvo patvirtintas dar 2000-aisiais, o tam tikras reglamentavimas vis dar sudaro kliūčių platesniam kvalifikuoto e. parašo panaudojimui, galima teigti, kad vėluojame dešimtmečiu. Viliuosi, kad liepos 1 d. įsigaliosiantis ES reglamentas dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS) paskatins greitesnes permainas.
Populiariausios paslaugos
Vis dėlto, nepaisant nepatogumų, kuriuos sukelia ne visais atvejais sklandus reguliavimas, banko e. kanalais besinaudojančios įmonės vykdomas finansines operacijas e. parašu patvirtina vis dažniau. Neseniai suskaičiavome, kad per pastaruosius 12 mėnesių tokių įmonių dalis tarp „Danske eBanko“ naudotojų išaugo net du kartus.
E. parašu įmonės dažniausiai patvirtina kasdienius mokėjimų pavedimus. Daugiau kaip 90 procentų jų yra pavedimai Lietuvoje, vidiniai pavedimai banko viduje ir e. prekybos atsiskaitymo (angl. – bank link) operacijos. Tai tik patvirtina, kad e. parašo sertifikatą įsigiję įmonių atstovai (vadovai, buhalterijos darbuotojai) jį naudoja kasdieniams finansams tvarkyti.
Naudojantis tuo pačiu e. parašo sertifikatu galima atlikti reikalingas operacijas visų komercinių bankų elektroninės bankininkystės sistemose – jis gali pakeisti visų bankų, kuriuose įmonė turi sąskaitas, elektroninio autentifikavimo priemones. Taip verslo klientai gali operatyviai tvarkyti svarbius finansinius reikalus tada, kai to reikia, ir būdami ten, kur jiems patogu. Ypač – naudodami vadinamąjį mobilųjį e. parašą – kvalifikuotą sertifikatą mobiliojo telefono SIM kortelėje.
Elektroninėje erdvėje teikiamų paslaugų efektyvumą pajutę įmonių vadovai ir kiti įgalioti darbuotojai nuotoliniu būdu atlieka ne tik kasdienes finansines operacijas, bet ir apsikeičia su banku svarbiais dokumentais specialiai tam tikslui sukurtame kanale. „Danske eDokumentai“ leidžia verslo klientams peržiūrėti ir pasirašyti dokumentus bet kuriame išmaniajame įrenginyje be papildomos programinės įrangos. Mobilusis telefonas ar planšetinis kompiuteris su gamintojo įdiegta PDF bylų skaitymo programėle gali visiškai pakeisti dokumentų pasirašymo stalą. Šia galimybe aktyviai naudojasi verslo klientai.
Tai reiškia, kad kliento atstovui nebereikia planuoti vizito į banko padalinį ar kviesti pašto kurjerio. Jis gali pamiršti ir banko darbo laiką – elektroniniai kanalai veikia be išeiginių. Sistemos lankstumas suteikia vartotojui galimybę stebėti dokumento apdorojimo eigą – nuo dokumento įkėlimo iki banko atstovo pasirašymo.
Komentaro autorius – Benas Bagdonas, „Danske Bank“ Produktų ir kanalų plėtros departamento direktorius
