„Verslo bendruomenė, kaip galutiniai universitetų teikiamų paslaugų klientai, aiškiai nurodo, kad jiems
reikia ne kiekio, o kokybės. Būtent kokybės sąlyga yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl aukštojo
mokslo tinklo optimizavimas yra reikalingas“, – teigia „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas,
gegužės 27 d. 13 val. dalyvausiantis Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje
vyksiančioje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“.
„Verslo bendruomenė, kaip galutiniai universitetų teikiamų paslaugų klientai, aiškiai nurodo, kad jiems reikia ne kiekio, o kokybės. Būtent kokybės sąlyga yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl aukštojo mokslo tinklo optimizavimas yra reikalingas“, – teigia „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, gegužės 27 d. 13 val. dalyvausiantis Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyksiančioje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“.
Dalius Misiūnas
Naujienų portalo DELFI tiesiogiai transliuojamoje viešoje diskusijoje, kartu su „Lietuvos energijos“ generaliniu direktoriumi, KTU alumnų asociacijos prezidentu D. Misiūnu, taip pat dalyvaus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė, KTU rektorius Petras Baršauskas, KTU tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Po diskusijos „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“ vyks KTU alumnų asociacijos visuotinis narių susirinkimas, kurio metu bus apžvelgta valdybos veikla 2015 m., vyks naujos valdybos rinkimai.
– Kaip vertinate KTU alumnų asociacijos veiklą praėjusiais metais? Kokie buvo ryškiausi pasiekimai?, – paklausėme D. Misiūno.
– 2015 metais KTU alumnų asociacija sėkmingai tęsė savo tikslų vykdymą: plėtė ir stiprino organizaciją, didino narių įsitraukimą į šios veiklą. Galima pasidžiaugti, kad šiandien asociacijai priklauso apie 1000 narių. Buvo pasitelkta keletas pagrindinių priemonių narių įsitraukimui ir aktyvumui didinti. Tai – sustiprinta komunikacija, aktyviau naudojant socialinius tinklus bei daugiau ir įvairesnių formatų renginių. Kartu su tradicine metine KTU alumnų konferencija, asociacija dalyvavo tokiuose Universiteto organizuojamuose renginiuose, kaip „Lietuvos mokslas ir pramonė“, „Karjeros dienos“, „Technorama“ ir kituose. Kadangi darbo metai KTU alumnų asociacijos gyvenime nėra kalendoriniai, gegužės 27 d., pažymint organizacijos darbo metų pabaigą ir kitų pradžią, vyks visuotinis narių susirinkimas bei diskusija apie Lietuvos aukštąjį mokslą.
Jos metu, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė skaitys pranešimą „Aukštasis mokslas Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis kalbės tema „Aukštojo mokslo ekonomika“, o KTU rektorius Petras Baršauskas pristatys pranešimą „Misija įmanoma: lyderiaujantis ateities universitetas Lietuvoje ir ne tik“.
– Prieš visuotinį KTU alumnų susirinkimą vyks diskusija apie Lietuvos aukštąjį mokslą. Kokios, jūsų nuomone, šiandien yra didžiausios Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo sistemos problemos?
– Viena pagrindinių problemų yra Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas ir jo optimizavimas. Kitas aspektas – aukštojo mokslo kokybė, atliepianti darbdavių, studentų ir pačių universitetų poreikius. Trečioji problema, kurią išskirčiau, – tarptautinis konkurencingumas. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvos universitetai labiau susikoncentravę į konkurenciją tarpusavyje, negu į konkurenciją tarptautiniu mastu. Šiandien mokslas ir studijos tampa viena iš labiausiai tarptautiškų „prekių“, o tai reiškia, kad negalima užsidaryti ir konkuruoti tik vieni su kitais savo šalyje, kai už nugaros yra pasaulio rinka. Reikia siekti tarptautinio, o ne nacionalinio konkurencingumo.
Tiek visuomenei, tiek verslui svarbus aukštųjų mokyklų kuriamas produktas ir jo kokybė. Šiandien tai nebėra žinios, o įgūdžiai. Darbas pagal specialybę taip pat tampa nebe aktualus. Nuostabą kelia tai, kad Universitetą baigiantys studentai orientuojami ieškoti darbo pagal specialybę kuri praranda savo prasmę. Studento įgytas išsilavinimas – tai daugiau įgūdžių, gebėjimų bei asmeninių savybių, vertybių rinkinys, kuris apibrėžia karjeros galimybes.
– Diskusijos pavadinimas „Lietuvos aukštojo mokslo strategija. Kokia ji?“. Koks jūsų atsakymas į šį klausimą?
– Diskusijos tema siekiame atkreipti dėmesį į Lietuvos aukštojo mokslo politiką ir plėtotę, patiriamus iššūkius. Deja, šiandien vieningos ir aiškios aukštojo mokslo strategijos Lietuvoje nėra. Tokios išvados priėjo ir visuomenėje pripažintų asmenų iš švietimo, mokslo, kultūros, verslo ir viešojo sektoriaus nariai iš Aukštojo mokslo tarybos.
– Esate vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse vadovas. Šiuo metu Lietuvoje prasideda aukštojo mokslo tinklo optimizavimas. Jūsų vertinimu, su kokiais didžiausiais iššūkiais susidurs universitetai, pradėję integracinius procesus?
– Du svarbūs aspektai yra įvertinti būsimą susijungimo naudą ir užtikrinti pagrindinių asmenų, nuo kurių aktyvaus dalyvavimo priklauso sėkmingas susijungimas, įsitraukimą. Darbuotojų pasipriešinimas konsolidacijai gali tapti lemtingu faktoriumi, galinčiu užkirsti kelią siekiamai naudai gauti. Kaip tai išspręsti? Integracijos procese labai svarbi proaktyvi, savalaikė ir atvira komunikacija. Scenarijus, kai bandoma nupiešti paveikslą kitaip, nei jis atrodo – neveikia. Darbuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų įsitraukimas ateina per žinojimą, kuomet suprantama kas, kodėl ir kaip yra daroma. Tokiu būdu yra lengviau į procesą įsitraukti ir jame dalyvauti.
– „Lietuvos energijos“ grupę sudaro 15 bendrovių. Kokius patarimus, kaip suvaldyti sudėtingus procesus, duotumėte besijungiantiems Lietuvos universitetams?
– Nežiūrint to, kad švietimas ir aukštasis mokslas yra specifinės sritys, universitetas yra tokia pati organizacija, kaip ir bet kuri kita. Ypač didieji šalies universitetai pagal savo finansinius rodiklius – turto vertę, pajamas ir sąnaudas bei darbuotojų skaičių, gali lygiuotis į didžiausias verslo įmones. Verslo patikrinta praktika ir pagrindiniai dėsniai gali būti pritaikyti ir universitetų jungimuisi. Vykdant konsolidacijos procesus, labai svarbus geras pasiruošimas ir planų parengimas, apgalvojant tai, kas ir kaip vyks po aukštųjų mokyklų susijungimo.
Taip pat reikia aiškiai įvardinti tikslus, t. y. ko siekiama universitetų konsolidacija. Pats susijungimas savaime negali būti tikslu – tikslas yra tai, kas pasikeis ir veiks geriau po susijungimo. Pagrįsti priemones, naudojamas susijungimo metu bus lengviau, jeigu tikslai bus išsikelti nuo pat pradžių.
Konsolidacijos procesas reikalauja kaštų naudos analizės – nauda, kurią besijungiantys universitetai gaus ateityje, turi būti proporcinga tiems kaštams, kuriuos aukštosios mokyklos patirs proceso metu. Kalbant verslo terminais, susijungimas turi atsipirkti.
Tiek KTU ir LSMU atveju, tiek bendrai vertinant esamą Lietuvos situaciją, konsolidacija šiandien yra atsiperkanti. Dviejų organizacijų susijungime, vertinant ūkinę dalį, jau yra „užkoduotas“ nemažas sutaupymas.
– Kaip prie sėkmingo aukštųjų mokyklų jungimosi galėtų prisidėtų universitetų alumnai?
– KTU alumnų asociacijos nariai interaktyviai ir įvairiuose lygmenyse bendradarbiauja su Universitetu.
Pavyzdžiui, KTU Alumnų valdyboje yra Universitete dirbančių žmonių, aš pats priklausau KTU Verslo tarybai ir ISM Valdybai. Visų aukštųjų mokyklų alumnų pareiga yra palaikyti Universitetą per supratimą ir pagalbą komunikaciniuose procesuose.
Kalbant apie šalies universitetų konsolidaciją, verslo bendruomenė, kaip galutiniai universitetų teikiamų paslaugų klientai, aiškiai nurodo, kad jiems reikia ne kiekio, o kokybės. Būtent kokybės sąlyga yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl aukštojo mokslo tinklo optimizavimas yra reikalingas. Universitetai šiandien turi koncentruotis ne į studentų žinias, bet į jų įgūdžius. Verslo atstovų funkcija šiame procese yra išsakyti, kokių studentų kompetencijų reikia verslui, padėti besijungiantiems universitetams suformuoti tikslus, o tada juos palaikyti.
– Ar šiandien darbdavių indėlis į būsimų darbuotojų parengimą yra pakankamas?
– Darbdaviai po truputį įsitraukia į šį procesą. Puikus to pavyzdys – naujasis KTU magistrantūros modelis „MA+“, parengtas bendradarbiaujant su verslo atstovais, kurie įtraukiami, kaip šių atnaujintų programų mentoriai, kuratoriai. Šiose atnaujintose studijose didžiausias dėmesys bus skiriamas individualių asmens kompetencijų ugdymui, o ne specialybinėms žinioms. Tai – geras žingsnis į priekį.
Iki šiol verslo įtraukimas į studijų procesą vyko per lėtai. Prieš 5–6 metus nemažai didesnių įmonių vadovų sakė esantys atviri ir prašė būti įtraukti į šį procesą kviestiniais lektoriais, studentų baigiamųjų darbų vadovais, studijų programų komitetų nariais, bet aukštųjų mokyklų reakcija nebuvo labai entuziastinga.
– Ne viena aukštoji mokykla išskiria studijų tarptautiškumo, tarpdiscipliniškumo svarbą. Kas dar galėtų prisidėti prie universitetų konkurencingumo didinimo?
– Pasiūlos pusėje, kiekybė negali būti begalinė su tokia pačia kokybe. Kitaip tariant, negalime turėti tiek gerų dėstytojų ar tyrėjų, kiek norime. Optimizavus aukštojo mokslo tinklą, būtų galima pritraukti žymiai daugiau kompetentingų specialistų.
Infrastruktūrai taip pat reikalingos investicijos. Ji galėtų būti efektyviau išnaudojama, centralizuota, o ne išbarstyta, kaip yra šiandien.
Ne mažiau svarbu dėmesį skirti universiteto dėstytojams, mokslininkams, kitiems darbuotojams. Aukštoji mokykla laimės, jeigu sugebės efektyviai išnaudoti tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius ir sutelks juos taip, kad pritrauktų dar daugiau talentų.
