LOGIN 2016 kelia diskusijas: kur yra riba tarp privatumo ir atsakomybės?

Beveik prieš dešimtmetį prasidėję pasauliniai ekonominių korupcinių schemų atskleidimai, įtakingų veikėjų atleidimai ir visa krūva jau įsibėgėjusių ikiteisminių tyrimų tęsiasi iki šiol – skandalų ištroškusią visuomenę be „WikiLeaks“ pastaruoju metu patenkina Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (ICIJ) su „Panama papers“ tyrimu, tad į viešumą toliau leidžiamas nesuskaičiuojamas kiekis slaptos informacijos. Visuomenei pirmose eilėse stebint griūvančių finansinių imperijų spektaklį, kyla klausimas – kiek teisė žinoti yra aukščiau už asmeninį privatumą ir ar realu šiose situacijose rasti kaltininkus? Atsakymų į šiuos klausimus su atstovais iš skirtingų barikadų pusių bus ieškoma ir LOGIN 2016 festivalyje.

E. Jakilaitis: žmonėms nereikia žinoti absoliučiai visko

„Visuomenei šiandien yra prieinami didžiuliai kiekiai slaptos informacijos – taip bandoma realizuoti interesą žinoti. Vis dėlto, be jokio filtro, apdorojimo ir kritiško žurnalistų vertinimo į viešumą išleidžiama informacija, kokią iki šiol viešino „WikiLeaks“, gali būti ne tik naudinga, bet ir žalinga, – pastebi žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kuris LOGIN 2016 festivalyje apie tai į diskusijas leisis su dviprasmiškai vertinamu Julianu Assange‘u. – Yra tokios informacijos, kuri nėra skirta viešumai ir tai nebūtinai reiškia, kad ji yra slepiama tikslingai ar yra kontraversiška. Taip, kaip nereikia žmonėms žinoti absoliučiai visko, taip ir žiniasklaidai ar atitinkamoms organizacijoms skelbti viską iš eilės yra tiesiog beprasmiška.“

Dar 2010 m. „Wikileaks“ paskelbti šimtai tūkstančių dokumentų negrįžtamai pakeitė viso pasaulio demokratijos ir žmogaus teisių suvokimą pasauliniame bei naujųjų technologijų naudojimo kontekste. Sukėlusi didžiulį diskusijų protrūkį dėl žmogaus teisių pažeidimų, „WikiLeaks“ skelbiasi taip tarnaujantys žodžio laisvei ir toliau viešina slaptą informaciją – jau paskelbta daugiau nei 10 mln. dokumentų.

Šiais metais į viešumą paleisti „Panamos popieriai“, nušviečiantys pasaulinį mokesčių slėpimo tinklą, yra parengti Tarptautinio žurnalistų tyrėjų konsorciumo – nutekinta informacija grįsdami savo tyrimus, jie skelbiasi sprendžią tarptautinės korupcijos problemas. Nors tiriamajai žurnalistikai save priskiria ir „WikiLeaks“, įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai nesiryžta šių dviejų organizacijų statyti į tą pačią eilę.

E. Jakilaičio vertinimu, kitokią informacijos viešinimo kryptį pasirinkęs ICIJ remiasi visuotinai priimta žiniasklaidos misija – atrinkti tai, kas yra svarbu ir visuomenei pateikti kruopščiai patikrintą, kritiškai faktais papildytą istoriją. Nors tiek „WikiLeaks“, tiek „Panama papers“ realizuoja visuomenės interesą žinoti, organizacijas, anot žurnalisto, sieja tik vienas dalykas – tai, kad jos savo veikloje remiasi slaptais dokumentais ir atitinkamai juos viešina. „Manau, laukia labai įdomi diskusija su Julianu Assange‘u“, – šypteli E. Jakilaitis.

Įrodymai turi būti gauti teisėtai

Atsižvelgiant į paviešintų slaptų dokumentų ir nusikalstamos veiklos ryšį, kyla klausimas, kiek laisvai teisminiuose procesuose tokius dokumentus galima naudoti. „AAA Law“ advokatas Andrius Iškauskas teigia, kad pagrindinė taisyklė – įrodymai turi būti gauti teisėtai.

„Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Tiesa, bylos iškėlimui užtenka ir įtarimo, kad buvo padarytas nusikaltimas, tačiau jau tiriant bylą būtina turėti teisėtai surinktus įrodymus. Civiliniame procese toks reikalavimas irgi galioja, tačiau teismas kiekvienu atveju yra laisvesnis spręsti apie tokių įrodymų priėmimą ir svarbumą byloje, – sako A. Iškauskas. – Vienas paprastesnių pavyzdžių – apie nužudymą sužinojus šnipinėjant žmogaus kompiuterį, paties fakto teisme naudoti negalima, tačiau jei pagal iš kompiuterio gautus duomenis pavyks rasti kūną – tokia informacija jau turėtų būti leistina naudoti.“

Anot advokato, nors skiriasi paviešintos informacijos svarbumas, atitinkamai už valstybės ir tarnybos paslapčių paviešinimą gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų gali grėsti ir neteisėtai pažeidžiantiems asmens susirašinėjimų, siuntų slaptumą, klausantis pokalbių telefonu ar neteisėtai renkant informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

Tad kokia iš tikrųjų yra riba tarp atsakomybės ir privatumo?

Akivaizdu, kad vieno atsakymo nėra – visų pastaruoju metu viešumą pasiekusių korupcijos skandalų viduryje sukasi nemažai skirtingų sričių atstovų, tad galimybę visiems susėsti prie vieno stalo ilgoms diskusijoms suteiks technologijų ir progreso festivalio LOGIN organizatoriai. Savotiškus teisybės skleidėjus atstovaujantys tiriamosios žurnalistikos atstovai, asmens privatumą pažeidusius ar nuo to nukentėjusius ginantys teisininkai bei tokių veiksmų įtaką visuomenei nagrinėjantys viešųjų ryšių specialistai – savo įžvalgomis, nuomone ir baimėmis jie dalinsis antrąją festivalio dieną, prieš pat Juliano Assange‘o tiesioginę transliaciją.

Po diskusijos apie „WikiLeaks“ ir „Panama papers“ įtaką, nykstančias ribas tarp privatumo ir atsakomybės, į diskusiją su J. Assange‘u po jo tiesioginės transliacijos leisis ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis, turintis pakankamai griežtą nuomonę šiais klausimais.

„Šių organizacijų ir jų naudojamų technologijų įtaką visuomenei visuomet įmanoma interpretuoti bei naudoti siekiant įvairių, ne visiems priimtinų, tikslų – tai matome ir šiandienos pasaulyje. Vieni pagrindinių LOGIN tikslų visuomet buvo ir yra pristatyti vizionierius ir technologijas, darančias didžiausią įtaką mūsų kasdieniam ir virtualiam gyvenimui, parodyti idėjas, keičiančias rytojų ar keliančias klausimus dėl technologijų įtakos ateičiai“, – sako LOGIN direktorė Ieva Dirvonskaitė.