Lietuvos IRT sektorius: siekiant pasivyti užsienio šalis – būtini pokyčiai

IRT sektoriaus pajamos praėjusiais metais augo, tačiau siekiant pasivyti užsienio šalis ir išlaisvinti tikrąjį potencialą būtini pokyčiai. Apibendrinusi sektoriaus rezultatus, asociacija INFOBALT rekomenduoja imtis trijų prioritetinių užduočių – didinti IT specialistų skaičių, skatinti e. paslaugų sistemą ir sutvarkyti reguliacinę aplinką.

Atsiliekame nuo pažangių ekonomikų

INFOBALT atlikta paskutiniųjų metų rezultatų ir tendencijų analizė rodo, kad IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje pastaraisiais metais išlieka gana stabili. Visgi pažangesnių ir daugiau IRT sektoriui dėmesio skiriančių valstybių ekonomikos augo sparčiau, tad Lietuva rizikuoja likti ES autsaidere. Praėjusių metų „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užėmė 29 vietą Europoje pagal IRT indėlį į BVP (3,2 proc.), tuo metu Estija – 8 vietą (5,4 proc.).

„Labiausiai išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į IRT sektorių atsiperka, jis sukuria daug pridėtinės vertės, o nuo to priklauso ir bendra ūkių sėkmė. Lietuva, sukūrusi gerai išvystytą infrastruktūrą, turi gerą pagrindą, tačiau IRT būtinas valstybinio lygmens dėmesys“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius.

Pasak P. Vertelkos, ypač svarbi ir reguliacinė aplinka, kuri padėtų kurti palankias ir aiškias investicines sąlygas, bei valstybės pozicija nekonkuruoti su privačiu verslu, o koncentruotis tik į strategiškai svarbias sritis.

Estijoje IRT sektorius pastaruoju metu yra pagrindinis ekonominio augimo variklis. 2015 m. jis nulėmė 66,5 proc. BVP augimo, kai tuo tarpu Lietuvoje – 3,1 proc. Kitose šalyse panašios tendencijos vyrauja jau ne vienerius metus: Airijoje IRT sektoriaus dalis nulemia daugiau kaip 70 proc. visos šalies BVP augimo, Danijoje – daugiau kaip 40 proc., o Izraelyje – beveik 25 proc.

Daugiausiai pajamų – kol kas iš vietinės rinkos

IT bei telekomunikacijų sektorių pajamos Lietuvoje nuosekliai auga ir praėjusiais metais siekė 1,48 mlrd. eurų. Tai beveik dešimtadaliu daugiau, lyginant su 2014 m. Visgi daugiausiai pajamų IRT sektorius sulaukia iš vidaus rinkos. Nors IRT sektoriaus eksportas praėjusiais metais augo gerokai greičiau nei bendras Lietuvos paslaugų eksportas ir siekė 12 proc., eksporto pajamos praėjusiais metais sudarė 16 proc. IRT sektoriaus pajamų.

Pauliaus Vertelkos teigimu, nors didžiąją dalį pajamų sektorius gauna vietinėje rinkoje, bendrovių pajamos iš viešųjų pirkimų mažėja dėl stringančių ES investicijų Lietuvoje – viešųjų pirkimų dalis per paskutinius dvejus metus sumenko perpus. „Pastebime, kad vis daugiau IRT bendrovių persvarsto strategiją ir aktyviau žengia į naujas rinkas. Nuosekliai augantis eksportas šiame sektoriuje – vis dar iki galo neišnaudotas potencialas“, – teigia jis.

Daugiau e. paslaugų ir mažiau popierių

Asociacija INFOBALT išskiria, kad be IT specialistų trūkumo rinka taip pat susiduria su e.paslaugų naudojimo ir kolizijos reguliacinėje aplinkoje iššūkiais.

Sprendžiant šias problemas ir didinant šalies konkurencingą, INFOBALT siūlo padidinti valstybės ir savivaldybių paslaugų prieinamumą iki 100 proc., efektyviai investuoti ES struktūrinę paramą, atsisakyti popierininių dokumentų, atverti visus įmanomus valstybės duomenis ir įgyvendinti elektroninio balsavimo ir e. pristatymo projektus.

Siekiant pokyčių darbo rinkoje, iki 2020 m. būtina kasmet padidinti rengiamų IT absolventų skaičių du kartus, o mokymo krepšelio vertę – ne mažiau kaip 30 proc. „Taip pat raginame atnaujinti bendrojo ugdymo programą ir įtraukti IT į pradinių klasių programą, o regionuose didinti finansavimą neformaliam ugdymui“, – siūlo asociacijos INFOBALT vadovas.

IRT sektoriaus analizę asociacija INFOBALT atliko pagal Statistikos departamento, „Eurostat“, „Danske Bank“, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų šaltinių informaciją.