Ar kas nors gali sustabdyti Marką Zuckerbergą? Didžiosios Silicio slėnio įmonės su malonumu pamirštų pastarųjų keleto savaičių įvykius: „Apple“ įplaukos smuko pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį, „Google“ ir vėl užsitraukė Europos Komisijos nemalonę, „Twitter“ perspektyvos įvertintos itin niūriai, o „Facebook“ viskas klojasi kaip per sviestą.
 |
|---|
Ar kas nors gali sustabdyti Marką Zuckerbergą? Didžiosios Silicio slėnio įmonės su malonumu pamirštų pastarųjų keleto savaičių įvykius: „Apple“ įplaukos smuko pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį, „Google“ ir vėl užsitraukė Europos Komisijos nemalonę, „Twitter“ perspektyvos įvertintos itin niūriai, o „Facebook“ viskas klojasi kaip per sviestą.
Socialinio tinklo ketvirtiniai rezultatai buvo paskelbti praėjusį trečiadienį. Bendrovė sparčiai auga 13 ketvirčių iš eilės, paneigdama didelių įmonių tradicinius ekonominius dėsnius ir sveiką nuovoką, rašo „The Telegraph“.
Tradiciškai sėkmingi interneto startuoliai auga labai sparčiai. Po lėto augimo periodo, kurio metu jie gauna naujų vartotojų, pasiekiamas taškas, kuomet kreivė šauna aukštyn. Tačiau galiausiai augimas lėtėja – rinka prisisotina ir įmonė pasiekia stabilumo brandą.
Vis dėlto tai nevyksta su „Facebook“. Harvardo studentų bendrabutyje įkurtas tinklalapis, kuris turėjo padėti studentams pranešti apie universiteto gyvenimo pasikeitimus, dabar turi 1,65 mlrd. aktyvių vartotojų per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šis skaičius sudaro maždaug pusę pasaulio interneto vartotojų populiacijos, gali susidaryti įspūdis, kad socialinis tinklas praranda pagreitį. Tačiau tokių ženklų nėra: per tris pastaruosius mėnesius „Facebook“ papildė dar 63 mln. naujų narių, ir augimas vis greitėja.
Žinoma, visa tai socialinį tinklą pavertė ir tikra finansų generavimo jėgaine: pirmo metų ketvirčio pelnas siekė 1,5 mlrd. dolerių. Įmonė dabar verta 330 mlrd. dolerių iš kurių M. Zuckerbergui priklauso 50 mlrd.
Tačiau „Facebook“ tokia tvirta įmone paverčia ne pinigai, o neapibrėžtos veiklos sritys, kuriose nėra konkurentų. Bendrovė dominuoja mobiliajame internete ir praryja viską, kas gali kelti iššūkių.
Dabar keturios iš šešių populiariausių „iPhone“ parduotuvės programėlių priklauso „Facebook“. Kartais pasigirsta kalbų, kad įmonė tampa nusidėvėjusia skrybėle, tačiau žmonės socialiniu tinklu naudojasi vis daugiau. Vidutiniškai „Facebook“, „Facebook Messenger“ arba „Instagram“ lankytojai per dieną praleidžia 50 minučių, neskaičiuojant „WhatsApp“ – populiariausios susirašinėjimo programėlės.
Kaskart kai M. Zuckerbergas atranda grėsmę, jis ją įveikia. 2012-aisiais, kai „Facebook“ sunkiai sekėsi prisiderinti prie spartaus išmanių telefonų augimo, jis įsigijo „Instagram“, kurios šlovės momentas tik artėjo. Užuodęs susirašinėjimo galią „Facebook“ sumokėjo 19 mlrd. dolerių už „WhatsApp“. O kai sparčiai išaugo vaizdo transliacijos į išmaniuosius telefonus, „Facebook“ pristatė „Live Videos“ funkciją, kuriai šįmet skiriamas didžiausias prioritetas.
„Facebook“ taip pat jau yra prikišęs rankas prie svarbiausių kito dešimtmečio technologijų: virtualios realybės, dirbtinio intelekto ir automatino susirašinėjimo programų (chatbots). Kai kurios iš jų gali niekada taip ir nesuklestėti, bet bus nesvarbu: „Facebook“ vienaip ar kitaip vis tiek taps svarbiausių technologijų dalimi.
Atrodo, kad vienintelis dalykas, kuris gali sutrukdyti socialiniam tinklui, yra interneto nebuvimas, tačiau „Facebook“ jau rūpinasi, kad iš saulės energija varomų dronų internetas pasiektų atokiausius pasaulio kampelius.
Visų inovacijų centre yra „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas, tačiau jo vaidmuo įmonėje svaresnis nei įprastinėse. „Facebook“ per finansinių rezultatų pristatymą pasiūlė įmonės restruktūrizavimo planą, kuris leistų 31 m. amžiaus M. Zuckerbergui sustiprinti įtaką.
Ar augantis „Facebook“ dominavimas ir M. Zuckerbergo įtaka kelti susirūpinimą? „Facebook“ augo taip greit, kad likęs pasaulis nespėjo prisitaikyti. Socialinis tinklas pakeitė politiką, žiniasklaidą ir reklamą.
Daug kas kalba apie „Facebook“ augimo naudą, tačiau valstybių pareigūnai greičiausiai nepaleis M. Zuckerbergo imperijos iš savo akiračio. „Microsoft“ ir „Google“ jau atsidūrė po reguliuojančių Europos institucijų padidinamuoju stiklu dėl įtarimų piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.
Indija uždraudė „Facebook“ programą, kuria norėta jos piliečiams nemokamai teikti tam tikras interneto paslaugas. Šalis sprendimą motyvavo tuo, kad tai būtų nesąžiningas naudojimosi socialiniu tinklu skatinimas.
Be to, nuolat atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Facebook“ naudoja asmeninius vartotojų duomenis. O socialinio tinklo chatbot platformos pristatymas yra vertinamas kaip pastangos aplenkti „Apple“ ir „Google“ programėlių ekosistemoje. Tai atvers naują frontą technologijos platformų karuose.
