Prieš trisdešimt metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija Lietuvą palietė menkai – radioaktyvių kritulių pavyko išvengti, tačiau net ir po tokio ilgo laiko Lietuvos miškuose vis dar galima aptikti nelaimės pėdsakų. Tiesa, vertinant bendrą Lietuvos radiacinį foną, Černobylio nuosėdos jame sudaro tik menką dalį.
Prieš trisdešimt metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija Lietuvą palietė menkai – radioaktyvių kritulių pavyko išvengti, tačiau net ir po tokio ilgo laiko Lietuvos miškuose vis dar galima aptikti nelaimės pėdsakų. Tiesa, vertinant bendrą Lietuvos radiacinį foną, Černobylio nuosėdos jame sudaro tik menką dalį.
„Lietuvai, palyginus su Skandinavijos šalimis, Baltarusija ar kai kuriomis kitomis Europos šalimis, gana dėkingai baigėsi, nes debesis praslinko pro Lietuvos pietvakarinę dalį ir nebuvo jokio lietaus, – sakė Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas. – Viskas, kas liko, buvo nuo dulkių, kurios nusėdo. Palyginus su kitomis šalimis, kur tos nuosėdos iškrito, mūsų dirvožemis yra mažiau užterštas. Jame yra dirbtinių radionuklidų ir stroncio, bet jie nėra pavojingi.“
Radiacinės saugos centras / Irmanto Gelūno, „15min“ nuotr.
Radiacija Lietuvos grybuose ir uogose
Anot J. Žiliuko, į RSC grybų ir uogų sezono metu vis dar kreipiasi žmonės, prašydami pamatuoti radiacijos kiekį pririnktose gėrybėse. Visi iki šiol RSC atlikti matavimai parodė, kad radionuklidų kiekis – daugiausiai cezio 137 – dėl Černobylio nelaimės lietuviškose miško gėrybėse yra kiek didesnis nei įprasta, tačiau juose niekuomet nebuvo viršytos žmogaus sveikatai pavojingos normos.
Didžioji dalis per pastaruosius metus atliktų RSC matavimų niekaip nesusiję su Černobylio nelaimės metu paskleista jonizuojančia spinduliuote.
Radiacijos šaltiniai
Radiacija gali būti aptinkama statybinėse medžiagose, buvusiose gamyklų patalpose, senoviniuose laikrodžiuose, didesnę radiacijos dozę gauname skrisdami lėktuvais, radioaktyvaus elemento – kalio 40 – yra ir kiekvieno žmogus organizme. Prisidegę cigaretę taip pat gauna švino 210 alfa bangų spinduliuotę, tačiau jos kiekiai tokie menki, kad nublanksta prieš neigiamą nikotino poveikį organizmui.
Kartu su RSC specialistais pamatavome vietas ir daiktus, kuriuose radiacijos kiekis viršija įprastinį, ir pasidomėjome, ar jis gali pakenkti žmonėms.
Radiacijos loftuose baiminamasi nepagrįstai
RSC tiria visų tipų radiacijos spinduolius – alfa, beta, gama, taip pat rentgeno ir neutronų spindulius (kosminę spinduliuotę).
Radiacija matuojama mikrosivertais per valandą (µSv/h), o vidutinis Lietuvos gamtinis radiacijos fonas yra 0,1 µSv/h. Maksimalus leistinas kiekis patalpose siekia 0,35 µSv/h, darbo vietoje – 0,46 µSv/h.
Vienas iš jonizuojančios spinduliuotės šaltinių yra statybinės medžiagos, kuriose gali būti natūralių gamtinių radionuklidų. Nors tokios medžiagos griežtai kontroliuojamos ir Lietuvoje jų greičiausiai nenusipirksite, kažkada statytuose namuose ar iš užsienio įvežtose statybinėse medžiagose gamtinių radionuklidų gali būti daugiau.
„Žmonės kartais prašo atlikti gamtinio fono matavimus jų patalpose, ypač vadinamuose loftuose, kurie kažkada buvo gamyklų teritorijos, o dabar perstatomi kitiems tikslams“, – pasakojo J. Žiliukas.
Kartu su RSC Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vyriausiuoju specialistu Remigijumi Kievinu pamatavę radiaciją lofte buvusiose gamyklinėse patalpose Naujamiestyje, Švitrigailos g., aptikome tokį pat radiacijos kiekį, kaip ir lauke – vos 0,1 mikrosivertas per valandą.
R. Kievinas teigia, kad panašūs rezultatai gauti atlikus matavimus kituose loftuose – kai kur radiacijos kiekis kiek didesnis, tačiau niekuomet nebuvo pasiekta žmogaus sveikatai pavojinga riba. RSC matavimai rodo, kad žmonės rinkdamiesi butus loftuose radiacijos baiminasi nepagrįstai.
Radiaciją skleidžia ir kai kurie senoviniai laikrodžiai / Irmanto Gelūno, „15min“ nuotr./
Radioaktyvusis granitas
Vienas iš gama radiacijos spinduolių yra radis 226, kuris aptinkamas paminklų statyboje naudojamame granite. Iš granito pastatytas ir Katedros aikštėje esantis Gedimino paminklas.
Pamatavę Katedros aikštės dangoje esantį granitą radome keletą kartų didesnį gama spindulių kiekį, nei vidutinis radiacinis fonas – 0,44 µSv/h, o prie pat paminklo, kur susikerta paminklo kampai, radiacinio fono vidurkis buvo 0,76 µSv/h.
„Prie Gedimino paminklo jonizuojančios spinduliuotės lygis didesnis, tačiau kad žmogus gautų didesnę nei leistiną normą, prie jo reikėtų sėdėti ištisus metus neatsitraukiant. Tas laikas, kurį jaunimas praleidžia prie paminklo, sveikatai pavojaus nekelia“, – pasakojo R. Kievinas
Ekspertas pridūrė, kad matuojant radiaciją neišvengiamos paklaidos, kurios gali siekti iki 30 proc. Tad norint tiksliai įvertinti koncentraciją, matavimus privalu atlikti daugiau kartų ir geriausia – su skirtinga įranga.
Dar vienas paplitęs radiacijos šaltinis yra radis – alfa bangų spinduolis, kurio aptinkama senovinėse plataus vartojimo prekėse. Nuo alfa spindulių apsisaugoti lengviausia, tačiau patekę į organizmą jie padaro didžiausią žalą.
„Dabar radioaktyvias medžiagas draudžiama dėti į plataus vartojimo prekes, bet prieš daugelį metų į gaminius, kad gražiau šviestų laikrodžio ciferblatas,ar kad jie gražiau atrodytų, buvo dedami dažai, kuriuose buvo radioaktyvių medžiagų, daugiausiai – radžio“, – pasakojo J. Žiliukas.
Pamatavus kelis RSC turimus senovinius laikrodžius prie pat jų maksimalus radiacijos kiekis vidutiniškai nusistovi maždaug ties 5,5 µSv/h – beveik keliasdešimt kartų daugiau, nei leistinas lygis patalpose.
Anot J. Žiliuko, tokie kambaryje stovintys antikvariniai laikrodžiai žmogaus sveikatai nekenkia, tačiau jei alfa bangų spinduolis radis patektų į žmogaus organizmą, pasekmės galėtų būti rimtesnės, todėl senovinių antikvarinių laikrodžių ardyti žmonėms nepatariama.
Kodėl A klasės name geriau nerūkyti
Dažniausiai Lietuvos gyventojai į RSC kreipiasi prašydami atlikti radono dujų matavimus naujuose A klasės namuose – tokių prašymų pernai sulaukta apie keturiasdešimt. Didžiausias radioaktyvių bekvapių ir bespalvių radžio dujų šaltinis Lietuvoje yra gruntas, tačiau radono gali turėti ir kitos statybinės medžiagos. Radono dujos, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, yra antra plaučių vėžio mirtingumo priežastis po rūkymo.
Anot R. Kievino, neigiamas radono poveikis ypatingai pasireiškia rūkantiems – rūkančiam patalpose, kuriose yra radono, su radono spinduliuote susijusi plaučių vėžio rizika išauga iki 20 kartų.
„Prieš dešimtmetį atlikti tyrimai parodė, kad, radono požiūriu, Lietuvos granitas ir aplinka dėkingi, jo kiekiai nėra dideli, – prisiminė J. Žiliukas. – Tačiau pastaraisiais metais, kai pasikeitė statybos technologijos ir stengiamasi taupyti šilumą, energiją, atsiranda didelė tikimybė, kad patalpos tampa uždaresnės, ne visada tinkamai įrengtos grunto izoliacijos ar ventiliacijos sistemos, todėl radono dujos pradeda kauptis uždarose patalpose. Atlikdami tyrimus randame ir didesnius kiekius.“
1999-aisiais atlikti tyrimai parodė, kad vidutinis radono dujų kiekis patalpose Lietuvoje siekė 55 bekerelius kūbiniame metre (Bq/m³), tačiau dėl modernių statybos technologijų dabar šis skaičius siekia maždaug – 85 Bq/m³, o kai kur – ir virš kelių šimtų Bq/m³.
Specialistas teigia, kad radono dujų kiekis patalpose priklauso nuo metų sezono – kai dažniau vėdinamos patalpos, radono patalpose mažiau, o žiemą užsandarinus patalpas, jo kiekis padidėja. Todėl idealiu atveju radono matavimai turėtų trukti pusę metų, tačiau preliminarius duomenis galima gauti ir po trijų savaičių matavimų.
Anot J. Žiliuko, statantiems namus ir norintiems apsisaugoti nuo galimo neigiamo radono poveikio reikėtų kreiptis į statybininkus ir ieškoti inžinerinių sprendimų, kurie padėtų gerinti ventiliaciją ir sandarinti rūsius ir pamatus, iš kur radonas ir pakyla.
