Atliekų tvarkymo iššūkiai: kaip atrodome ES kontekste?

Neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti pakuočių užstato sistema, netylančios diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių statybų, augantys atliekų perdirbimo mastai ir visuomenės ekologinis sąmoningumas. Nors per pastaruosius metus atliekų tvarkymo srityje stipriai pasistūmėjome į priekį, tačiau žvelgiant į bendrą Europos Sąjungos (ES) šalių statistiką – vis dar esame vidutiniokai.

„Atliekų tvarkymas – viena aktualiausių ir opiausių šiandienos problemų mūsų šalyje. Tiek verslo, tiek valdžios atstovai yra suinteresuoti ieškoti kuo efektyvesnių būdų, kaip tvarkytis su vis didėjančiais atliekų kiekiais ir į šį procesą įtraukti visuomenę“, – sakė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Tarp svarbiausių darbų diegiant atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas įvardijo atliekų rūšiavimo infrastruktūros vystymą, atliekų perdirbimo mastų didinimą ir sąvartynų mažinimą.

Rodikliai gerėja

Šiuo metu Lietuvoje perdirbama tik 21 proc. visų atliekų, sudeginama – 7 proc. ir vos kiek daugiau – 8 proc. kompostuojama. Apmaudu, tačiau daugiau kaip 60 proc. buityje susidarančių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose, kai tuo tarpu Slovėnijoje beveik tokia pati dalis atliekų virsta naudinga antrine žaliava, o Norvegijoje – energijos šaltiniu.

„Mūsų šalyje veikianti komunalinių atliekų sistema gyventojams leidžia patogiai atsikratyti nereikalingomis visų rūšių atliekomis, nesukeliant žalos aplinkai. Šalinimas sąvartyne turėtų būti pasirenkamas kaip išeitis tik kraštutiniu atveju, kai šios netinkamos nei perdirbimui, nei kurui, – pasakojo D. Skrupskelienė. – Lietuvoje atliekų panaudojimo praktika dar tik įsibėgėja ir reikės laiko, kad sistema pradėtų veikti visu pajėgumu.“

„Didžiausią progresą atliekų tvarkymo srityje padarėme per paskutinius 4 metus. Būtų sunku išskirti vieną sritį, kuri yra svarbiausia, tačiau apie 20 proc. sumažėjęs mūsų šalies teritorijoje esančiuose sąvartynuose atliekų kiekis leidžia prognozuoti, kad atliekų perdirbimo koeficientas ims augti dar sparčiau“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

D. Krinicko nuomone, sektinu pavyzdžiu gali būti laikomos Skandinavijos šalys, Vokietija, kur atliekų tvarkymo infrastruktūra yra itin išvystyta ir pažangi.

Baltijos šalių trejetuke geriausiai atrodo Estija, kur net 65 proc. atliekų panaudojama energijai gauti, o į sąvartynus vežama tik 16 proc. Tuo tarpu Latvijoje didžioji dalis atliekų – 83 proc. – vis dar laidojama sąvartynuose.

Ateities perspektyvos – optimistinės

Prognozuojama, kad neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti vienkartinių pakuočių užstato sistema padės sąvartynuose laidojamus atliekų kiekius sumažinti beveik 8 proc. Taip pat įgyvendinant Valstybinį atliekų tvarkymo planą numatyta skirti lėšų atliekų surinkimo sistemos gerinimui, pakuočių apskaitos sistemos diegimui.

„Labai sunku kalbėti apie susidarančius pakuočių atliekų kiekius, kai tiksliai nežinome, kiek jų patenka į apyvartą. Todėl pakuočių apskaitos sistemos įdiegimas neabejotinai padės šią problemą spręsti ir kontroliuoti į vidaus rinką patenkančius pakuočių kiekius“, – aiškino K. Trečiokas.

Didžioji dalis mūsų buityje susidarančių stiklo, plastiko ir popieriaus pakuočių atliekų yra tinkamos perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui, jei yra tinkamai išrūšiuojamos ir šalinamos atliekų surinkimo vietose. K. Trečiokas viliasi, kad užstato sistemos naudą galėsime įvertinti jau po pereinamojo laikotarpio, nes gyventojai taps labiau suinteresuoti pakuotę grąžinti į automatą ir atgauti už ją sumokėtus pinigus, o ne mesti, kur papuola.

„Norėdami pakeisti visuomenės mąstymą ir įpročius, privalome užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai supažindinta su atliekų surinkimo sistemos veikimu, racionaliai vertintų galimybes atsikratyti nereikalingomis atliekomis“, – sakė „Ecoservice“ atstovė.

Ministras patikino, kad Lietuviai keliami atliekų tvarkymo uždaviniai įkandami, tačiau padirbėti teks visiems.