Ketvirtadienį patvirtinę apie gravitacinių bangų atradimą mokslininkai įrodė, kad prieš šimtmetį Alberto Einsteino parašyta bendroji reliatyvumo teorija yra teisinga. Vilniaus universiteto profesorius fizikas Juozas Vidmantas Vaitkus primena, kad A. Einsteino bendroji reliatyvumo teorija remiasi iš Lietuvos kilusio mokslininko Hermano Minkovskio idėjomis.
Ketvirtadienį patvirtinę apie gravitacinių bangų atradimą mokslininkai įrodė, kad prieš šimtmetį Alberto Einsteino parašyta bendroji reliatyvumo teorija yra teisinga. Vilniaus universiteto profesorius fizikas Juozas Vidmantas Vaitkus primena, kad A. Einsteino bendroji reliatyvumo teorija remiasi iš Lietuvos kilusio mokslininko Hermano Minkovskio idėjomis.
„Manoma, kad iš H. Minkovskio aprašyto matematinio metodo išplaukė ir A. Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos išvados, – pasakojo J. Vaitkus. – H. Minkovskis sukūrė matematinį modelį, kuris leido ne tik A. Einsteinui, bet ir daugybei kitų kitų mokslininkų lengvai analizuoti bendrosios reliatyvumo teorijos principus. Reliatyvumo teorija nusako, kaip laiką ir erdvę aprašyti ta pačia lygtimi. Visa erdvėlaikio sistema – Kauno priemiestyje gimusio žmogaus matematinio metodo pasekmė.“
Žydų kilmės matematikas ir fizikas H. Minkovskis mokėsi Kauno gubernijos gimnazijoje, vėliau išvyko į Karaliaučių, kur baigęs mokyklą studijavo Karaliaučiaus universitete, po to – Bonoje. H. Minkovskis iškėlė hipotezę apie bendrą erdvės ir laiko vienybę, nustatė jos geometrinę struktūrą.
Nobelio premijos vertas atradimas
Gravitacinės bangos buvo paskutinė nepatvirtina svarbi A. Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos dalis.
„Tai buvo trūkstamas reiškinys, kuris reikalingas, kad iki galo suprastume ir patvirtintume bendrąją reliatyvumo teoriją, – aiškino J. Vaitkus. – Tie procesai, kurių metu vysta erdvės ir laiko sutrikdymas, nėra vienetiniai reiškiniai – jie vyksta visoje Visatoje. Gravitacinių bangų aptikimas parodė, kad jau sukurta technologija, kuri leidžia stebėti gravitacines bangas ir tirti, kas vyksta Visatoje.“
Mokslininkai tikisi, kad gravitacinės bangos padės išspręsti ir kai kuriuos mokslo kausimus – geriau suprasti, kaip veikia gravitacija, ar tiksliai įvertinti, kokiu greičiu plečiasi Visata. Vis dėlto, J. Vaitkaus teigimu, džiaugtis naujais atradimais dar anksti.
„Viskas pagrindžiama naujų faktų paieška. Kai kalbame apie greitėjančią ir besiplečiančią Visatą, nėra aiškus šis mechanizmas, todėl galime tik tikėtis papildomų duomenų. Kol kas tai – tik viltis“, – sakė J. Vaitkus.
Mokslo bendruomenėje beveik neabejojama, kad už gravitacinių bangų atradimą bus skirta ir Nobelio fizikos premija.
Bendrojoje reliatyvumo teorijoje teigiama, kad kosmoso erdvėlaikį gali iškreipti masyvūs Visatos objektai – panašiai kaip į vandenį įmestas akmuo sukuria raibulius paviršiuje, šie kosminių kūnų sukuriami erdvėlaikio iškreipimai per kosmosą sklinda gravitacinių bangų pavidalu.
Didžiausias gravitacinių bangų šaltinis yra besijungiančios juodosios skylės, neutroninės žvaigždės ir supernovos.
A. Einsteino reliatyvumo teoriją sudaro specialioji ir bendroji teorijos. 1905 m. parašytoje specialiojoje reliatyvumo teorijoje nagrinėjamas judėjimas tarp skirtingų inercinių atskaitos sistemų vienu specialiu atveju, kai judėjimas tiesiaeigis ir tolygus.
1915 m. parašytoje bendrojoje reliatyvumo teorijoje aiškinamas materialių kūnų judėjimas bendru atveju, taip pat aprašoma ir gravitacija.
