Nedarbo šaknis išrausime gerindami skaitmeninį raštingumą?

Šiandien Lietuvos darbo rinkoje stebime įdomų paradoksą. 19 proc. – maždaug tiek jaunimo Lietuvoje šiuo metu neturi darbo, tačiau kitoje barikadų pusėje stovintys darbdaviai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Ypač profesionalų trūksta tokiose srityse, kaip IT sektorius. Kodėl, žinodami problemą, vis dar nesugebame šio paradokso išnarplioti?

IT specialistų poreikis nemažės

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje IT srities darbuotojų bei kitų specialybių atstovų pasižyminčių gerais IT gebėjimas, paklausa auga kaip ant mielių ir, kaip teigia Andrius Francas, personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ atstovas, panašu, kad šis augimas tikrai nežada sustoti.

„Darbdaviai visose šalyse skundžiasi IT specialistų trūkumu, nes didžioji dalis įmonių, nuo bankų, telekomunikacijų iki gamybos ar energetikos, po truputį tampa IT kompanijomis, tai yra, visi procesai valdomi IT sistemų pagalba. „Infobalt“ asociacijos skaičiavimais, tai lemia, kad kitais metais mūsų šalyje trūks virš 10 tūkst. IT specialistų“, – pasakojo pašnekovas.

A. Francas pabrėžia, kad darbdaviai aukštų IT gebėjimų reikalauja ne tik iš IT specialistų, tačiau ir iš kitų sričių atstovų: „Lietuvoje dažniausiai to reikalaujama bankiniame sektoriuje, į debesis persikėlusioje muzikos pramonėje, telekomunikacijos sferoje, prekyboje, kuri tampa virtuali, 3D produktų gamyboje. Ši tendencija ryškėja net valstybiniame sektoriuje, kur daug ką galima atlikti mobiliuoju parašu.“

„Skaitmeninės kartos“ įgūdžiai nepakankami?

Šiuo metu stebime įdomią situaciją – dabartinis jaunimas (18–24 metų amžiaus) jau nuo vaikystės turėjo galimybę prisiliesti prie technologijų ir ne veltui yra vadinamas „skaitmenine karta“. Kita vertus, dažnai jų skaitmeninių įgūdžių pakanka laisvalaikiui, bet ne darbui. Anot Vaido Bielinio, „Samsung Electronics Baltics“ technologinių sprendimų švietimui eksperto, tokia situaciją iš dalies sąlygoja per mažas dėmesys informacinių technologijų panaudojimui mokyklose. „Mokyklų, kuriose moksleiviai yra skatinami naudotis technologijomis pamokų metu, yra labai nedaug. Todėl vaikai technologijas vis dar mato kaip žaidimo įrankį, o ne kaip priemonę įdomesniam, efektyvesniam mokymuisi. Tai suprasdama mūsų kompanija Lietuvoje jau antrus metus iš eilės inicijuoja pedagogams skirtus skaitmeninius mokymus „Samsung Mokykla ateičiai“. Jų metu mokytojai sužino, kaip įvairios technologijos gali pagerinti mokymo procesą“, – sakė V. Bielinis.

Eksperto teigimu, iš didelio paraiškų dalyvauti skaičiaus (šiemet dalyvauti norą pareiškė virš šimto mokyklų) galima daryti išvadas, jog mokyklos pačios mato spragą ir norėtų panaudoti naujausias technologijas mokymo metu.

Įgūdžius reikia formuoti nuo pirmos klasės

A. Franco nuomone, mūsų šalis turi labai greitai persiorientuoti ir jau nuo pirmos klasės, kaip tai jau trejus metus daroma Estijoje, pradėti mokyti vaikus informacinių technologijų bei robotikos. „Jei nepersiorientuosime, turėsime specialistų, kurių niekam nereikės – tai yra, dar daugiau jaunų bedarbių. O IT įgūdžių reikės visiems. Jau dabar robotai (specialios programos) pakeičia žmones. Šiandien naudojamės automatinėmis kasomis kai kuriuose prekybos centruose, apsiperkame internetu, bankuose naudojamės klientų aptarnavimo centrais bei elektronine bankininkystė, – pasakojo A. Francas. – Turime ruošti vaikus tokiems darbams, kurie šiandien dar neegzistuoja, bet už 10 metų atsiras ir jiems atlikti tikrai reikės gerų skaitmeninių įgūdžių.“

Tuo tarpu V. Bielinio nuomone, svarbiausia, kad technologijos būtų naudojamos ne vien informacinių technologijų pamokose, tačiau ir kitose disciplinose: „Skaitmeninio edukacinio turinio netrūksta. Šiuo metu svarbu parodyti mokytojams, kad jį naudinga pasitelkti kiekvienos pamokos metu. Tai padarys pamokas patrauklesnes, efektyvesnes, leis lavinti skaitmeninius moksleivių įgūdžius bei savarankišką ir kritinį mąstymą. Taip moksleiviai išmoks technologijomis naudotis ne vien pramogaujant, bet ir dirbant.“