2015-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė „Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais“, tuo įvertinant šviesos ir technologijų, susietų su šviesa, ypatingą reikšmę žmonijai ir dabartinei civilizacijai. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. Juozas Vidmantis Vaitkus mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė 2015“ pasakos apie šviesos technologijas.
2015-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė „Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais“, tuo įvertinant šviesos ir technologijų, susietų su šviesa, ypatingą reikšmę žmonijai ir dabartinei civilizacijai. Deklaruota, kad šia iniciatyva siekiama pademonstruoti politikams, verslui bei visuomenei šviesos technologijų galią sprendžiant įvairias problemas bei jų perspektyvą.
Pasak J. V. Vaitkaus, pasaulį jau apraizgė šviesolaidinės komunikacijos, gebančios perduoti informaciją greičiu, matuojamu šimtais gigabitų per sekundę. Šviesos bangų, lekiančių pro galaktikų telkinius, trajektorijos pokyčiai leidžia nustatyti paslaptingos „tamsiosios medžiagos“ telkinius erdvėje.
Juozas Vidmantis Vaitkus / © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)
Pasaulyje lazerio spinduliai jau plačiai naudojami medicinoje, chirurgijoje, stomatologijoje, šios technologijos jau pradedamos taikyti Lietuvoje, teigiama profesoriaus J. V. Vaitkaus pranešime. Saulės šviesa gali padėti išspręsti žmonijos energetikos problemas, todėl tobulinamos kristalinių, amorfinių ir organinių puslaidininkių technologijos. Kuriami milžiniško intensyvumo šviesos šaltiniai, panaudojant elektronų greitintuvus ir lazerines technologijas. Tai atveria naujas galimybes įvairiose technologijose, net ir radioaktyvių izotopų nukenksminimui. Šviesa yra mažytis intervalas elektromagnetinių bangų skalėje.
„Eksploatuodami kitus šių bangų diapazonus, ne tik sukūrėme kasdieniniame gyvenime panaudojamas technologijas, bet ir tiriame, kaip susidarė dabartinė mūsų Visata, kokie procesai joje vyksta. Tam sukonstruoti grandioziniai įrenginiai Antarktidos ledo gelmėje, Argentinos stepėse, Pietų ašigalyje, kosmose ir t.t. Jais mokslininkai stebi neutrinų srautus, tiria procesus tolimose galaktikose ir aiškinasi Didžiojo sprogimo etapų eigą“, – teigė J. V. Vaitkus.
Mokslo festivalio paskaitoje jis žada apžvelgti Tarptautinių šviesos metų iniciatyvos idėją ir jos rėmėjus, kartu su įspūdžiais iš šių metų paskelbimo Paryžiuje UNESCO būstinėje, kur paskaitas skaitė net penki Nobelio premijos laureatai. Ką reiškia žmonijai šviesa, iliustruoja svetainė www.light2015.org, kurioje galima pamatyti, kaip iš pirmo žvilgsnio elementarūs dalykai pakeitė Filipinuose taifūno nuniokotose vietose ar Afrikos gilumoje gyvenančių žmonių buitį. Taip pat sužinosite, kur ir ką studijuojant galima įsijungti į šias pasaulines iniciatyvas. Aptarsime ir Lietuvoje gyvenusių ir dirbusių mokslininkų indėlį į pasaulinį mokslą. Pavyzdžiui, pasaulyje „fotochemijos tėvu“ vadinamo Teodoro Grotuso darbus, kuris daug nuveikė fizikoje ir chemijoje prieš 200 metų. Visa tai J. V. Vaitkus iliustruos tarpdisciplininiais pavyzdžiais.
Saulės elementų konstrukcijos principai yra tie patys, kaip ir detektorių, tarnaujančių radiacinėje medicinoje ar gigantiškuose elementariųjų dalelių tyrimo ar ryšių technikos įrenginiuose. Analogišką konstrukciją, tik parenkant kitokius puslaidininkius ir įjungus į grandinę priešinga kryptimi, turi naujausi šviesos šaltiniai, puslaidininkinės lempos. Šviesa stimuliavimo reiškinys užtikrina lazerių egzistavimą, bet taip pat leidžia mikroskopu matyti mažesnius objektus negu leidžia optikos dėsniai.
Didžiausią dalį žmogus informacijos gauna šviesa. Ne tik akimis, bet ir kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Saulės energetika vis labiau pastebima globalioje energetikoje. 20 proc. visos elektros energijos sunaudojama apšvietimui, todėl populiarėja puslaidininkinės lempos, nes jos pačios ekonomiškiausios. Šviesa fundamentiniuose tyrimuose ir ypač reikšminguose taikymuose pelnė mokslininkams 54 Nobelio premijas.
Kviečiame apsilankyti Mokslo festivalio paskaitoje „Šviesos technologijos pasaulyje ir Lietuvoje: pasiekimai ir perspektyvos“, kurią prof. Juozas Vaitkus skaitys rugsėjo 17 d. 12.20 val. Šiaulių Didždvario gimnazijoje (Vilniaus g. 188).
