KTU „Santakos“ slėnio tyrėjai: ankstyvąją melanomos stadiją nustatyti gali padėti ultragarsas

„Traukia ir medicina, ir inžinerija, tad pasirinkau aukso viduriuką“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantė Kristina Andrėkutė. Studentė prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute kuria ultragarsinę diagnostinę sistemą ankstyvosios stadijos melanomai nustatyti.

K. Andrėkutė KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusiose Ultragarso mokslo instituto laboratorijose vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su medicina. „Bendradarbiaudami su dermatologais kuriame naujus ultragarsinius žmogaus audinių įvertinimo metodus, kurie padėtų gydytojams patikslinti melanomos diagnozę“, – sako KTU doktorantė.

KTU „Santakos“ slėnyje dirbanti mokslininkų grupė jau sukūrė automatinę navikų storio matavimo sistemą, kuria galima tiksliau, nei patyręs medicinos ekspertas atlieka ranka, nustatyti net ir labai plonų – iki 1 mm – navikų storį. Ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga dar nėra tokia pavojinga ir, laiku pritaikius tinkamą gydymą, išgyvenamumo tikimybė yra labai didelė.

„Mūsų atliekamų tyrimų tikslas – nustatyti diagnozę remiantis neinvazinio ultragarsinio tyrimo rezultatais, be chirurginio įsikišimo, histologinių tyrimų. Ultragarso tyrimai nėra brangūs, jie nekenksmingi ir neskausmingi, todėl tiksli diagnozė šiuo metodu labai palengvintų gydytojų kasdienybę ir pacientų gyvenimo kokybę“, – aiškina K. Andrėkutė.

Kol žmogus domisi – nesensta

KTU „Santakos“ slėnio Ultragarso mokslo laboratorijos yra vienos iš geriausiai įrengtų Europoje. Pažangiausia moksliniams tyrimams skirta įranga, tokia, kaip akustinis mikroskopas, galima vaizdinti net žmogaus audinio mikrostruktūros ypatybes.

„Kai kurie mūsų atliekami tyrimai kol kas dar neturi praktinio pritaikymo, tačiau jie kuria pagrindus ateities technologijoms, ir, be to, yra labai įdomūs“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

Pasak K. Andrėkutės, mokslininko darbas yra patrauklus tuo, kad jį dirbdamas žmogus yra priverstas nuolatos tobulėti, domėtis vis naujais dalykais. Mergina įsitikinusi, kad kol žmogus kuo nors domisi, kol skaito, jis – nesensta.

Beje, ji teigia, kad visuomenėje susiformavęs mokslininko įvaizdis – sulinkęs prie kompiuterio kiaurą parą užsidaręs laboratorijoje tylenis – neatitinka tikrovės.

„Daugelis KTU Ultragarso mokslų instituto atliekamų tyrimų – tarptautiniai, todėl ir mokslininkai, ir doktorantai turi labai daug galimybių keliauti. Aktyvūs doktorantai pristato savo tyrimus konferencijose, gaudami finansavimą iš projektų, Lietuvos Mokslo Tarybos, universiteto ar paties padalinio. Dalyvaujama ir susitikimuose su užsienio partneriais“, – sako K. Andrėkutė.

Pasirinkimą nulėmė asmeninė istorija

„Pasirinkau tokią temą, nes mane traukia medicina, tačiau negalėjau įsivaizduoti savęs, bendraujančios su sunkiais ligoniais. Atlikti tyrimus melanomos diagnostikos srityje pasiūlė darbo vadovas – tema man artima, nes dėl šios ligos esu netekusi artimo žmogaus“, – sako K. Andrėkutė.

Vilniuje biofizikos bakalauro studijas baigusi mergina magistrantūrą pasirinko studijuoti Kaune. „Norėjau būti inžiniere, sukurti kažką apčiuopiamo. Darbas biofizikos ar genetikos srityje, žinoma, labai įdomus, tačiau jis nesuteikia galimybių kurti realius daiktus, kurie turi klinikinį pritaikymą“, – sako KTU doktorantė.

Pasak jos, vis daugiau merginų renkasi „kietąsias“ inžinerijos studijas ir stoja į doktorantūrą. „Gal vaikinai nori būti statybininkais ar kitų sričių atstovais, o ne mokslininkais?“, – šypsosi K. Andrėkutė.