Bepiločiai orlaiviai gali būti pavojingi civilinei aviacijai, tačiau bent kol kas Lietuvoje šios skraidymo priemonės nėra registruojamos. Taip teigia Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas. Jis atkreipia dėmesį, kad jų registracijos klausimas neturi vienareikšmio atsakymo.
Bepiločiai orlaiviai gali būti pavojingi civilinei aviacijai, tačiau bent kol kas Lietuvoje šios skraidymo priemonės nėra registruojamos. Taip teigia Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas. Jis atkreipia dėmesį, kad jų registracijos klausimas neturi vienareikšmio atsakymo.
„Mano nuomonė nėra labai aktuali. Viskas priklausys nuo to, koks bus išleistas įstatymas dėl šių orlaivių naudojimo. Yra numatoma būtinybė, kad jie bus registruojami, bet bepilotės skraidymo priemonės yra labai įvairaus dydžio ir tipo: nuo žaislų iki didžiulių karinių bepiločių orlaivių. Reikia apsispręsti, apie kuriuos kalbame. Žinoma, žaislų niekas neregistruos“, – LRT Radijui sako A. Gedvilas.
– Kokios yra pagrindinės bepiločių orlaivių apskritys? Kam jie daugiausia naudojami?
– Lietuvoje jie šiandien dažniausiai naudojami vizualizacijai – nuotraukoms ir vaizdo medžiagoms daryti. Tai daugiausia skirta reklamai.
– Skaičiau, kad šiuos orlaivius naudoja verslininkai. Kaip ir kam?
– Pagrindinės paskirtys jau minėtos – nuotraukoms ir vaizdo medžiagoms daryti. Dabar bepiločių orlaivių panaudojimo galimybės plečiasi – jie naudojami surinkti informaciją, gaminant aerofotografines nuotraukas, jau yra gaminamos ir 3D nuotraukos, naudojamos tūriui skaičiuoti. Planuojama šiuos orlaivius pradėti plačiai naudoti ir žemės ūkyje, pavyzdžiui, nustatant žemės derlingumą. Manau, kad per artimiausią laikotarpį naudojimas išsiplės, nes galimybės – didžiulės.
– Kaip valdomi bepiločiai orlaiviai? Kokiu atstumu nuo skraidančio objekto turi būti operatorius?
– Valdyti galima iš bet kur. Tai galima daryti net internetu. Atstumas – visiškai neaktualus.
– Galima sėdėti Vilniuje, o valdyti Marijampolėje?
– Galima sėdėti Niujorke, o valdyti Vilniuje.
– Kaip aukštai bepiločiai orlaiviai gali pakilti?
– Tai priklauso nuo to, kokia įstatyta jėgainė. Kaip supratau, kalbame apie orlaivius, kuriuos valdo oro sraigtai. Šie orlaiviai gali pakilti ir į 1–3 km aukštį. Žinoma, kylant aukščiau, problemų ima kelti šaltis, bet būtų galima pakilti ir dar aukščiau.
– Ar visos bepilotės skraidymo priemonės skleidžia garsą? Ar yra begarsių tokio tipo orlaivių?
– Tai priklauso nuo jėgainės tipo. Jeigu tai – fiksuoto sparno, t. y. lėktuvo tipo orlaivis, jis ir 100 m aukštyje gali skristi taip, kad ant žemės stovintys žmonės jo negirdės.
– Kokio dydžio yra ar gali būti šie orlaiviai?
– Lietuvoje dažniausiai naudojami iki 10 kg (retais atvejais – iki 20 kg) sveriantys orlaiviai. Jeigu kalbėtume apie kopterius [...],šie orlaiviai sudaryti iš keleto variklių. Naudodami oro sraigtus, jie laikosi ore. Paprastai tokį orlaivį sudaro 3–8 varikliai. Jų skersmuo gali būti 0,5–1 m. Kartais – šiek tiek daugiau, bet šie orlaiviai nėra labai dideli.
– Ar tokios bepilotės skraidymo priemonės pavojingos civilinei aviacijai?
– Taip, pavojingos. Jeigu skris ne ten, kur galima, jos gali tiesiog kliudyti orlaivių skrydžiams.
– Kaip žinome, žmonės gana greitai visomis technikos naujovėmis gali pasinaudoti nešvariems darbams. Ar bepiločiai orlaiviai kaip nors atpažįstami? Ar Lietuvoje jie registruojami?
– Šiandien jų registracijos nėra. Pagal naujas taisykles numatoma, kad aprašysime šiuos orlaivius, bet to negalima pavadinti registracija. Šia veikla daugiausia užsiims asociacija, bus vykdoma orlaivių apžiūra, pilotų testavimas. Registracija nevykdoma.
– Ar, Jūsų manymu, tai būtų reikalinga?
– Mano nuomonė nėra labai aktuali. Viskas priklausys nuo to, koks bus išleistas įstatymas dėl šių orlaivių naudojimo. Yra numatoma būtinybė, kad jie bus registruojami, bet bepilotės skraidymo priemonės yra labai įvairaus dydžio ir tipo: nuo žaislų iki didžiulių karinių bepiločių orlaivių. Reikia apsispręsti, apie kuriuos kalbame. Žinoma, žaislų niekas neregistruos.
