Ką turi žinoti kiekvienas, ketinantis įsirengti išmaniuosius namus?

Planuodami didesnį pirkinį ar investiciją, pavyzdžiui, statydami namą ar rinkdamiesi naują automobilį, pasitelkiame rimtesnius argumentus nei vien tik „noriu“ ar „patraukli spalva“. Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis įvardija pagrindinius kriterijus, svarbius ketinantiems įsigyti ar įsirengti išmanųjį būstą. Ir tai anaiptol ne pramoginės funkcijos, pvz., galimybė uždegti šviesas suplojus delnais.

Pastatų automatika = namai

Svarbiausias kriterijus, kurio derėtų vadovautis imantis išmaniųjų namų statybos (pastatų automatika planuojama pradinėje statybos stadijoje, bendradarbiaujant su architektu) ar jau pastatyto būsto automatizavimo, yra sistemų ilgaamžiškumas. Pastatų automatika yra investicija į būstą tokiam pačiam laikui, kaip ir patį būstą, t. y. jei name planuojama gyventi 20-30 metų, tai ir pastatų automatika jame turi funkcionuoti ne trumpiau.

„Tikrai laimėsime ir pinigų, ir komforto, jei į pastatų automatiką žvelgsime kaip į vieną iš esminių statybos proceso dalių, o ne kaip į buitinę techniką, kurią po metų ar kelerių keičiame modernesne, funkcionalesne ar tiesiog morališkai naujesne, – sakė R. Skurdenis. – Pastatų automatiką vertinant iš ilgalaikės perspektyvos itin svarbus tampa kokybės kriterijus – automatika turi būti techniškai patikima. Jei pakeisti seną šaldytuvą nauju nėra sudėtinga, tereikia turėti tam pinigų, tai prastai įrengtos ar nekokybiškos pastatų automatikos sutvarkymas kainuos visų namų remontą (elektros laidyno tvarkymas). O kur dar nepatogumai visiems namiškiams...“

Techninė priežiūra – be žmogiškojo faktoriaus

Pastatų automatika kaip ilgalaikė investicija – nuo jos ištisus dešimtmečius priklausys namiškių gyvenimo kokybė ir komfortas, taip pat galimybė taupyti energijos išteklius – verčia numatyti ir ilgalaikę techninę jos priežiūrą. „O tai reiškia, jog tada, kai namus įrengs savamokslis Petras ar Jonas pagal jam vienam žinomas ar net paties išrastas taisykles, namų šeimininkas išsyk taps priklausomas nuo meistro, – sakė „Jung Vilnius“ direktorius. – Automatizuotame pastate ramiai galėsime gyventi tik tuomet, kuomet laidus išvedžios ir namų įrangą suprogramuos pagal tarptautinius standartus veikianti įmonė. Tokiu atveju, net jei konkretus jūsų namus įrengęs meistras emigruotų į kitą valstybę (juk per 20–30 ar net daugiau metų, kol stovės jūsų namai, gali daug kas nutikti), kitas specialistas pavaduos jį be didesnių nesklandumų“. Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio valstybių išmanieji pastatai diegiami pagal KNX standartus. KNX standartai nepriklauso nuo konkretaus gamintojo, jais reglamentuojamas pats sistemų įdiegimas, programavimas. Tai reiškia, jog net jei konkreti įmonė, pardavusi įrangą, bankrutuos, tai pagal KNX standartus įrengto namo šeimininkai dėl to nepatirs jokių rūpesčių – ilgalaikė techninė pastatų automatikos priežiūra išlieka.

Sistema neturėtų būti uždara

Itin svarbus kriterijus įsirengiant pastatų automatiką – galimybė ją tobulinti bėgant metams, t .y. sistema negali būtų uždara, baigtinė. Turi būti galimybė ją tobulinti, plėsti ir papildyti naujomis funkcijomis, kurių namuose gyvenantis žmogus galbūt įsigeis vėliau ar jų prireiks pasikeitus namo savininkui. Sykiu ši sistema turi išlaikyti galimybę tobulėti, jungtis su naujomis kuriamomis sistemomis.

„Juk technologijų raida šiuo metu ypatingai sparti, jos vystosi labai dideliu greičiu, tad sunku prognozuoti, kas bus po 5 ar 10 metų. Jūsų namas turi būti pasirengęs įsileisti naujas technologijas ir nelikti „atgyvena“ jau netolimoje ateityje, kai nauji pastatai bus jau visai kito lygio“, – sakė R. Skurdenis.