Pusryčiai protui arba kodėl verta mokytis matematikos?

Kasdien vis populiaresnis tampa sveikas gyvenimo būdas, kurį stengiamės palaikyti sveikai maitindamiesi, sportuodami, vengdami produktų, turinčių daug cholesterolio. Nors stiprus ir sveikas kūnas yra vienas iš gyvenimo kokybės kriterijų, tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų ugdymo centro vadovė Vilija Dabrišienė primena, kad ne mažiau svarbu yra puoselėti ir protą.

Norint protą išlaikyti veržlų, tikslų ir imlų, reikia nuolatos jį treniruoti. Vienas iš būdų moksleiviams ir studentams palaikyti sveiką ir aštrų protą – matematika.

Ši mokslo rūšis retą palieka abejingu. Vieni jos nemėgsta, vadina sunkia ir neįveikiama, kiti – įžvelgia joje ypatingą prasmę ir netgi grožį. Ši disciplina, kuri vienus gąsdina, kitus žavi, įtraukiama į pačias įvairiausias studijų programas universitetuose, tarp jų – ir KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF).

Matematika moko mąstyti

„Įsivaizduok, kad esi stalius ir per 7 metus sumeistravai 400 stalų, jiems sunaudodamas 50 šimtamečių ąžuolų. Kiek staliui metų?“, – turbūt visi esame sulaukę šio klausimo vienu ar kitu gyvenimo metu. Nors iš pažiūros uždavinys atrodo juokingai lengvas, tačiau pasitaiko daug atvejų, kuomet vaikai ar net jų tėvai labai rimtai svarsto, kokį veiksmą reikia atlikti, norint gauti atsakymą. „Sudėti 50 ir 400, ar sudauginti?“, – klausia jie.

Mokydamiesi mokykloje nuolatos girdime matematikos mokytoją sakant, jog pirmiausia reikia labai atidžiai skaityti sąlygą ir galvoti, kaip susiję minimi dydžiai. Nuo 2006 metų „Google“ personalo skyriui vadovaujantis Laszlo Bockas teigia, kad jo karjerai didžiulės įtakos turėjo verslo mokykloje išklausytas statistikos kursas. Pasak jo, gebėjimas mąstyti analitiškai leidžia išsiskirti iš daugelio kitų žmonių darbo rinkoje.

Matematikos žinios reikalingos darbo pokalbyje

Nors statistikos ir matematikos žinios yra labai svarbios, tačiau šio mokomojo dalyko ugdomas gebėjimas mąstyti analitiškai yra pati didžiausia vertybė. Šiandien jau ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kuomet darbo pokalbyje pretendentui siūloma įveikti tam tikrus testus, kurių pagrindą sudaro analitinio mąstymo reikalaujantys dalykai.

Pamėginkite atlikti šią užduotį. Iš kurių apačioje pateiktų figūrų, galima sudėti viršuje pateiktą figūrą?

Norint surasti tinkamą atsakymą, specialių matematinių žinių nereikia, tačiau, pateikus daugiau panašių uždavinių ir esant ribotam laikui, pasirenkant teisingą variantą, išlavintas protas ir vaizduotė labai praverčia.

Matematika – intriguojantis mokslas

Matematikos apraiškų netrūksta interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose. Įdomūs ir linksmai pateikti uždaviniai, klaidžiojantys interneto platybėse, sulaukia tūkstančių komentarų bei pasidalijimų iš žmonių, dažnai niekaip nesusijusių su matematika.

Kas verčia žmones gilintis į šiuos uždavinius ir juos spręsti? Viena priežasčių yra ta, jog matematika yra įdomi, o nuolatos gilinant savo žinias, tampa dar įdomesnė. Kvapą gniaužiantys paradoksai, neįtikėtini palyginimai ir sąsajos neretai pribloškia matematikos besimokančius ir verčia suvokti, kad viskas tobulai susiję.

Matematika yra graži

„Nuostabus sprendimas“, „elegantiškas įrodymas“ – tokiais epitetais matematikai, tarpusavyje aptarinėdami uždavinius ar teoremas, dažnai apipina matematinius teiginius. Mokslininkai matematikos grožį dažnai sieja ir su muzikos grožiu. Atliki tyrimai rodo, kad ta pati žmogaus smegenų sritis, atsakinga už abiejų žmogaus kūrinių grožio supratimą.

Žemiau esančios skaičių piramidės atskleidžia matematikos tobulumą.

Matematika skatina priimti iššūkius

Tai, jog matematika nėra pats lengviausias mokslas yra vienas didžiausių jos privalumų. Kas dieną kilnojant svorius ir mankštinantis, sutvirtėja raumenys, žmogus tampa tvirtas ir ištvermingas. Kasdieną išsprendus bent vieną sunkų uždavinį, stiprinamas įgūdis gilintis į pradines sąlygas, randami tiek matematinių, tiek ir kitų problemų geriausi sprendimo būdai. Matematikoje susiduriama su iššūkiais, kuriuos įveikus aplanko džiaugsmas ir pasitenkinimo jausmas.

Imanuelis Kantas, vienas garsiausių filosofų pasaulyje, yra pasakęs, jog kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos. Dauguma studijuojančių matematiką labiausiai vertina jos logiką, aiškumą, žinojimą, kad esi teisus. Matematikos žinios nepriklauso nuo politinių vėjų, neįmanoma įvairi jų interpretacija.

Su matematika susiduriame kasdien

Tyrimai rodo, kad matematikų profesija – viena paklausiausių ir geriausiai apmokamų. Matematiniai modeliai plačiai naudojami kuriant buitinę techniką, kompiuterius bei automobilius. Matematikai dirba ir ekologijos srityje – analizuoja įvairių populiacijų augimo procesus. Išmanantys matematiką asmenys bendradarbiauja su medikais, statistiniais metodais apdorodami įvairius tyrimų duomenis, tirdami naujų vaistų veiksmingumą.

Be matematinių apskaičiavimų negalėtume skristi lėktuvais, nes būtent jais yra grįstos skrydžių kontrolės sistemos. Be matematikos susidurtų ir metro traukiniai, nes jų tvarkaraščių sudarytojai remiasi griežtais ir tiksliais matematiniais metodais. Matematiką naudoja ir politikai, samdydami specialistus, gebančius pritaikyti lošimų teorijos žinias, prognozuojant balsavimų rezultatus.

Matematika – pamatas karjerai

Žmogus, išmanantis matematiką, turi tvirtus loginio mąstymo pagrindus, o sprendžiant problemas, sugeba parinkti tinkamus jų sprendimo būdus. Matematikai geba skaityti ir suprasti techninius tekstus, iš prielaidų daryti išvadas. Tokie žmonės taip pat yra darbštūs, užsispyrę, turintys lakią vaizduotę. Dėl šių savybių, būdingų matematikams, jų paklausa darbo rinkoje didėja. Visgi, tik nedidelė dalis baigusių matematikos studijas tampa matematikais-mokslininkais – dauguma po studijų dirba bankuose, gamybos ir prekybos srityse, įmonėse, kuriose darbas reikalauja inžinerinių žinių. Absolventai savo įgūdžius pritaiko atlikdami įvairius statistinius tyrimus, kuria programinę įrangą.