Ateityje – elektroninių knygų mugės?

Ketvirtadienį prasidės kasmet Vilniuje vykstanti knygų mugė. Šis renginys, rodos, vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? Kiekvienais metais pasaulyje daugėja žmonių, kurie į rankas mieliau ima ne tradicinę knygą kietu viršeliu, o elektroninę jos giminaitę. O technologijų specialistai teigia – ateityje skaitmenines knygas rinksimės dar dažniau.

Technologijų įtaka

Nors pirmoji elektroninė biblioteka pavadinimu „Gutenbergo projektas“ buvo įkurta dar 1971 metais, elektroninių knygų fenomenas šiandien plinta žymiai greičiau nei anuomet. „Viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių jų populiarumą šiomis dienomis – tai nuolatinės inovacijos“, – tendencijas komentavo „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Simonas Skupas.

Pašnekovo teigimu, mūsų laikais gamintojai jas pritaiko tokiuose įrenginiuose, kaip planšetiniai kompiuteriai ar net telefonai, todėl tokias knygas dabar galima skaityti bet kada ir bet kur. „Šiandien technologijų kompanijos mobiliuosiuose įrenginiuose gamina vis kokybiškesnius ekranus, turinčius specialiai skaitymui pritaikytą režimą. Toks režimas reikalingas visų pirma, tam, kad ilgai skaitant nebūtų pakenkta akims, visų antra – kad taupytų įrenginio bateriją“, – pasakojo S. Skupas.

A. Tapinas: populiarumas tik augs

Augantį elektroninių leidinių populiarumą pastebi ir žurnalistas Andrius Tapinas, kurio knyga „Vilko valanda“ buvo išleista ne tik popieriniu, tačiau ir skaitmeniniu formatu. Anot jo, abejonių, ar verta skaitytojams siūlyti elektroninį knygos variantą, nekilo nė minutei. „Skaitančių tokias knygas tikrai daugėja, o leidėjai mūsų šalyje taip pat pamažu didina jų pasiūlą“, – savo sprendimą paaiškino pašnekovas.

„Nors, kultūrine prasme, esame gana konservatyvi tauta ir elektroninės versijos, ko gero, visiškai popierinių knygų nepakeis, vis tik jaunoji karta linkusi teigiamai priimti inovacijas, todėl ateityje jų paklausa neabejotinai augs dar labiau“, – įsitikinęs žurnalistas.

Didžiausias pliusas – patogumas

Didėjantį tokių knygų populiarumą skatina keletas priežasčių. „Didelis elektroninių knygų privalumas yra tas, kad jas patogu skaityti kelionėse. Mėgstu vienu metu skaityti keletą knygų – skirtingomis dienomis jas renkuosi pagal nuotaiką – tačiau į kelionę vežtis tris ar keturias knygas kietais viršeliais nėra patogu. Kita vertus, savo elektroninėje skaityklėje knygų turiu apie tūkstantį ir bet kurią iš jų galiu skaityti, kada noriu“, – pasakojo A. Tapinas.

Technologijų žinovo Džiugo Paršonio teigimu, dar vienas elektroninių knygų pranašumas – interaktyvumas. Anot specialisto, jos naudingos ne vien pramogai, bet ir mokslo tikslais. „Elektroninės knygos – tarsi žinynas, kuriame greitai bei patogiai randame informaciją, galime ją kaupti ir rūšiuoti. Knygoje suradus nežinomą žodį, įmanoma greitai gauti jo paaiškinimą, taip pat nukopijuoti norimą teksto ištrauką, perkelti ją į užrašinę ar išsiųsti elektroniniu paštu“, – privalumus vardijo specialistas.

Perspektyvi verslo niša

Anot internetinės elektroninių knygų parduotuvės „skaitykle.lt“ savininko Algirdo Stonio, pernai elektroninių knygų leidykla išleido 30 proc. daugiau nei 2013-aisiais.

„Galima pastebėti ir tai, kad seniau buvo vengiama rizikuoti ir investuoti į elektroninių knygų verslą. Daug kas manė, jog vartotojai nelegaliai siųsis knygas iš interneto ir nepirks parduodamų, tačiau ši baimė taip pat po truputį dingsta“, – teigė jis. Anot verslininko, dabar atsiranda vis daugiau tokių, kurie šiame versle įžvelgia perspektyvą.

Popierinę knygą į muziejų?

Kalbant apie popierinės knygos likimą, D. Paršonis laikosi nuomonės, jog nors, kaip formatas, ji greičiausiai dar neišnyks, vis tik žinių šaltinio funkcijas, tikėtina, kad perims būtent elektroninė knyga. „Vadovėliai bei kita techninė literatūra daugelyje pasaulio šalių jau dabar labai sparčiai perkeliami į elektroninę erdvę, taip greičiausiai bus ir su grožine literatūra“, – teigė specialistas.

D. Paršonio manymu, tobulėjant balso technologijoms, išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris galbūt net pats galės skaityti vaikams. Elektroninėse knygelėse atsiras daugiau intonacijos ir bus sunku atpažinti, ar ją skaito gyvas žmogus ar kompiuteris.

„Galbūt vyresniajai kartai dar kyla abejonių dėl elektroninių knygų, bet jaunajai, kuri auga su kompiuteriais, planšetėmis bei telefonais, manau, aišku, kad tai yra ateities knygos formatas“, – sakė technologijų specialistas. Taigi, galbūt ateityje mugėse domėsimės elektroninėmis knygomis?