Lietuvos bendrovės, siekdamos didinti darbuotojų produktyvumą ir apsisaugoti nuo
konfidencialios informacijos nutekėjimo, imasi analizuoti savo kompiuterių aktyvumą bei riboti prieigą prie tam tikrų sprendimų. Vieni darbuotojai netenka galimybės žaisti „Facebook“ žaidimų, antri – naudotis „Dropbox“, o treti – siųsti priedų per asmenines el. pašto sistemas. Kaip pastebi bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ specialistai, dažniausiai tokiu keliu eina didžiosios, turinčios daug darbuotojų bei nutolusių padalinių šalies įmonės.
Lietuvos bendrovės, siekdamos didinti darbuotojų produktyvumą ir apsisaugoti nuo
konfidencialios informacijos nutekėjimo, imasi analizuoti savo kompiuterių aktyvumą bei
riboti prieigą prie tam tikrų sprendimų. Vieni darbuotojai netenka galimybės žaisti
„Facebook“ žaidimų, antri – naudotis „Dropbox“, o treti – siųsti priedų per asmenines el.
pašto sistemas. Kaip pastebi bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ specialistai,
dažniausiai tokiu keliu eina didžiosios, turinčios daug darbuotojų bei nutolusių padalinių
šalies įmonės.
„Taip bendrovės iškart gauna kelias naudas – darbuotojai turi mažiau pagundų leisti laiką neproduktyviems užsiėmimams ir tuo pačiu užkertamas kelias, kad per neatidumą jie užkrės savo kompiuterius kenkėjiškomis programomis ar pasidalins konfidencialia informacija. Stebime, kad sparčiai, ypač tarp didžiųjų šalies bendrovių, populiarėja vadinamoji tinklo perimetro apsauga (angl. Unified Threat Management – UTM). Ji leidžia automatiškai apsaugoti visus įrenginius, prijungtus prie bendrovės tinklo, bei kiekvienam darbuotojui, priklausomai nuo jo pareigų tipo, sukurti tam tikras taisykles ir nesvarbu, kokiu prietaisu jis naudojasi – taisyklės galios tos pačios“, – sako Modestas Ancius, bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ rinkodaros skyriaus vadovas.
Pasak jo, administratorius vieniems darbuotojams, priklausomai nuo jų darbo tipo, gali leisti naudotis „Facebook“, bet uždrausti ten susirašinėti ar žaisti žaidimus. Siekiant apsaugoti konfidencialius bendrovės duomenis, galima kontroliuoti su kuo darbuotojai turi teisę susirašinėti pokalbių programomis, neleisti prikabinti failų „Google“, „Yahoo“ ar kitose el. pašto sistemose. Darbuotojui paėmus bet kurį savo įrenginį, reikia prisijungti prie savo paskyros ir visos jam nustatytos taisyklės pradeda veikti. Taip pat per jo prietaisus keliaujančius duomenis nuolat analizuoja speciali įranga, apsauganti nuo virusų, įsilaužimų, DDoS atakų, el. pašto šiukšlių ir kitų šiandieninių grėsmių.
Kaip pastebi M. Ancius, bendrovės, siekdamos didesnio lankstumo, vengdamos naujos įrangos pirkimo, specialistų samdymo, renkasi virtualią tinklo perimetro apsaugą (vUTM), kuri visą procesą iškelia į debesį: „Tokiu būdu bendrovės duomenų srautas nukreipiamas per mūsų duomenų centrą, kur esanti įranga atliks visą darbą. Taip klientui nereikia priimti ilgalaikių įsipareigojimų, pirkti kiekvienam darbuotojui licencijų. Be to, norint aukšto patikimumo lygio, įprastai tenka įsigyti ar nuomoti dvi ugniasienes – išsikėlus į debesį šios problemos dingsta.“
Ką dažniausiai blokuoja Lietuvos bendrovės?
„Baltnetos komunikacijos“ klientų Lietuvoje statistika rodo, kad didžioji dalis (86 %) vUTM paslaugos vartotojų užsisako ataskaitas, kurios leidžia stebėti įvairius procesus: kurie biuro kompiuteriai yra apkrėsti, kurie gauna daug el. pašto šiukšlių, kurie yra atakuojami bei su darbuotojų sutikimu matyti kokios populiariausios naudojamos programos, naršomų tinklalapių kategorijos, aktyviausi vartotojai ir panašiai.
Beveik pusė vUTM vartotojų (47 %) renkasi tam tikrų puslapių ar jų funkcijų blokavimą. Dažniausiai tai būna failų parsisiuntimo svetainės, socialiniai tinklai, suaugusiems skirti portalai, skelbimų svetainės. Taip pat tarp populiariausių patenka asmeninės el. pašto sistemos, kaip „Gmail“, „Yahoo“. Dar apie 40 % klientų nusprendžia blokuoti tam tikras programėles: „Skype“, viešame debesyje esančias duomenų saugyklas, kaip „Dropbox“; nuotolinio prisijungimo programas. „Net didžiausią saugumo lygį deklaruojančius institucijos neišvengia konfidencialios informacijos nutekėjimo. Nebūtina užsikrėsti virusu ar palikti atvirą saugumo spragą – konfidenciali informacija gali nutekėti per neatsargų laišką ar žinutę. Be to, vis daugiau darbuotojų biure naudojasi savo telefonais, planšetiniais kompiuteriais. Tačiau „Gartner“ prognozuoja, kad kitais metais net 75 % įdiegiamų programėlių neatitiks bazinio korporacijų saugumo lygio, o kiekvieno darbuotojo įrenginio juk nepavyks sužiūrėti“, – pastebėjo M. Ancius.
