Sekmadienį naujienų portale lrytas.lt pasirodė publikacija bauginančiu pavadinimu: „Policija galės slapta rinkti jūsų duomenis ir atjungti internetą“. Šis straipsnis leidžia suprasti, kad Kibernetinio saugumo įstatymu, dėl kurio priėmimo jau šį ketvirtadienį turėtų balsuoti Seimas, siekiama atrišti rankas policijos savivalei Lietuvos interneto erdvėje. Tik ar pagrįstai bauginama visuomenė?
Sekmadienį naujienų portale lrytas.lt pasirodė publikacija bauginančiu pavadinimu: „Policija galės slapta rinkti jūsų duomenis ir atjungti internetą“. Šis straipsnis leidžia suprasti, kad Kibernetinio saugumo įstatymu, dėl kurio priėmimo jau šį ketvirtadienį turėtų balsuoti Seimas, siekiama atrišti rankas policijos savivalei Lietuvos interneto erdvėje. Tik ar pagrįstai bauginama visuomenė?
Publikacijoje tvirtinama: „policijos įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje numatančiame 12 straipsnyje rašoma, kad pareigūnai, net neturėdami teismo sankcijos, galės duoti nurodymus svetainių prieglobos ir interneto paslaugų tiekėjams dviem paroms apriboti paslaugų teikimą, jei yra bent menkiausių įtarimų, kad jo naudojama įranga dalyvauja nusikalstamoje veikoje.“
Savo teiginius straipsnio autorius grindžia aktualia Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija (su ja susipažinti galima čia), telekomunikacijų bendrovės „Teo“ atstovo Antano Bubnelio nuomone ir Policijos departamento pozicija.
Įstatymo projektą prieš pateikimą Seimui svarstė du komitetai – Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK), kuriam vadovauja Seimo narys Mindaugas Bastys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), vadovaujamas Seimo nario Artūro Paulausko.
Jau po pirminių įstatymo projekto svarstymų, kuriuos atliko pagalbinis komitetas – IVPK, M. Bastys DELFI sakė, kad „IVPK siūlymams iš Policijos departamento nepritarė. Jei jau Policijos departamentas mano, kad jiems reikia papildomų instrumentų, konstatavome, kad jie turėtų teikti siūlymus kitiems įstatymams. Tai nėra priskiriama šio įstatymo jurisdikcijai“.
„AAA Law“ advokatas ir partneris Andrius Iškauskas tame, kad policijos kompetencijos iš dalies apibrėžiamos ir Kibernetinio saugumo įstatymu, didelės problemos nemato. Tačiau tai, jog pareigūnams įstatymas suteiktų nemažai teisių, teisininkui taip pat užkliuvo: „Jei [policija – red.] savo teisėmis nepiktnaudžiaus ir nesišvaistys nurodymais interneto paslaugų teikėjams kaupti, saugoti ir perduoti policijai vartotojų informaciją bei duomenis, tuomet puiku. Tačiau jei policija dėl to, kad paslaugų teikėjas galbūt dalyvauja nusikalstamoje veikloje – o įstatymas leidžia policijai imtis veiksmų ir duoti nurodymus be teismo sankcijos net ir tais atvejais, kai jai tik kyla įtarimas dėl to – reikalaus sustabdyti paslaugų teikimą, tai bus nepagrįstas teisių suvaržymas. Įstatymas nustato, kad policijos generalinis komisaras nustatys tvarką, kaip ir kada policija naudosis savo teisėmis, tad daug kas priklausys, kiek konkreti ir gerai parengta bus ši tvarka“.
Skamba iš tiesų baugiai: susidaro vaizdas, kad paprasti piliečiai, kurie, būkime sąžiningi, neretai ir piratinį filmą iš interneto atsisiunčia, ir žaidimų, ir netgi brangiai kainuojančios programinės įrangos, gali tapti policijos susidorojimo objektais, nes įstatymas pareigūnams tai leistų „kilus įtarimui“.
Tik štai panašu, kad visuomenė žiniasklaidos bauginama kiek paskubėjus. Mat net ir ta įstatymo redakcija, kuri praėjusią savaitę pasiekė Seimą, iki balsavimo šį ketvirtadienį turės būti keičiama.
„Įstatymo projektas grįžta į mūsų komitetą ir mes prieš priėmimą turėsime komitete vieną pokalbį. O kaip tik dėl policijos galių yra Teisės departamento išvada, į kurią turėsime atsižvelgti ir šiek tiek pataisyti. Tos galios ar kompetencijos, apibrėžtos 12 straipsnio pirmoje ir dar kažkurioje kitoje dalyje prieštarauja kitiems mūsų įstatymams, nurodantiems, kad tokią informaciją rinkti reikia teismo sprendimo. O įstatymo projekte parašyta „be teismo sprendimo“. Tai mes turėsime atsižvelgti ir šį straipsnį pataisyti“, – dar penktadienį DELFI sakė NSGK vadovas A. Paulauskas.
