„Ultragarsas – pigus, neskausmingas ir neinvazinis tyrimo metodas. Pritaikius mūsų programinę įrangą
ir turimas technologijas, galima tikėtis, jog šis metodas ateityje bus plačiai taikomas gydymo įstaigose
ankstyvajai Parkinsono ligos diagnostikai“, – teigia A. Lukoševičius.
„Visuomenė sparčiai senėja ir su amžiumi susijusių susirgimų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga, daugėja. Nors gydymo šiai ligai nėra, tiksliai diagnozavus, galima sustabdyti jos progresavimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas Arūnas Lukoševičius. Bendradarbiaudami su medikais, universiteto mokslininkai kuria efektyvesnę Parkinsono ligos diagnozavimo metodiką.
Šios ligos procesas prasideda tada, kai smegenys nebegali sintezuoti tam tikrų cheminių medžiagų, reikalingų judesiams valdyti, nervinei veiklai vykdyti. Vietoje išnykusių neuronų smegenyse atsiranda tam tikra juodoji medžiaga.
Arūnas Lukoševičius
„Diagnozuoti sunku, nes ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų – jam nedreba rankos, jis gyvena visiškai normalų gyvenimą. Tačiau giluminiai tyrimai rodo, jog procesas jau prasidėjęs“, – teigia A. Lukoševičius.
KTU profesorius žavisi gamtos atliktu darbu apsaugoti smegenis – kaukolės kaulai yra labai tvirti, tačiau ir sunkiai praleidžia ultragarso bangas, jas iškraipo. Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai yra vieni iš pionierių, taikančių naują metodą. Jis leidžia, apdorojant sudėtingus ultragarso signalus, gauti gana ryškius juodosios medžiagos vaizdus, kurie padeda medikams anksti diagnozuoti prasidedančią ligą.
Technologijos naujos, problemos senos
„Ultragarsas – pigus, neskausmingas ir neinvazinis tyrimo metodas. Pritaikius mūsų programinę įrangą ir turimas technologijas, galima tikėtis, jog šis metodas ateityje bus plačiai taikomas gydymo įstaigose ankstyvajai Parkinsono ligos diagnostikai“, – teigia A. Lukoševičius.
KTU Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai naujus ligos diagnostikos metodus kuria bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).
„Mes – ne medikai, tyrimų su pacientais patys neatliekame, todėl labai džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti su kolegomis iš medicinos universiteto, vadovaujant profesorei Daivai Rastenytei“, – sako A. Lukoševičius.
Mokslininkas biomedicinos inžineriją lygina su tilteliu, sujungiančiu medicinos ir inžinerinius mokslus. Šiandieniniame pasaulyje technologijos vystosi neišmatuojamu greičiu, tačiau medicininės problemos išlieka senos kaip pasaulis.
„Senėjimas, demencija, Parkinsono liga nepaiso technologijų pažangos – senstant sveikatos sutrikimų grėsmė didėja. Tai – įtampa, kuri verčia mus dirbti, pritaikant sparčiai progresuojančias technologijas sveikatos problemoms spręsti“, – mano KTU Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas.
Taikomieji tyrimai – ne paviršiniai
Biomedicinos inžinerijos institutas yra vienas iš KTU mokslo centrų, įsikūrusių netrukus duris atversiančiame KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto vadovas džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis glaudžiau bendradarbiauti tiek su kolegomis, tiek su verslu. „Labai vertiname universiteto pagalbą, suvedant mus, mokslinius tyrimus atliekančius žmones, su verslo įmonėmis. Išgirstame įdomių minčių, jos leidžia mums kitu rakursu pažvelgti į atliekamą darbą“, – teigia A. Lukoševičius.
Profesoriaus nuomone, tam tikra pusiausvyra tarp vadinamųjų fundamentinių ir taikomųjų arba technologinių tyrimų turi išlikti – ne visos mokslo žinios randa pritaikymą šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau taikomieji tyrimai taip pat negali būti laikomi paviršiniais – spręsdami praktinio pobūdžio klausimus mokslininkai susiduria su teorinėmis problemomis, neretai turi performuluoti koncepciją ir atrasti naujus sprendinius.
Teorijos tampa realiais prototipais
Nauja tyrimų įranga, atvirumas ir galimybės bendradarbiauti, KTU profesoriaus teigimu, jau šiandien Instituto atliekamus tyrimus pakėlė į naują lygmenį. „Teorinius sprendimus galime įgyvendinti realiais prototipais – turime aparatūrą, kuri leidžia juos pagaminti, išbandyti ir parengti klinikiniams ir eksperimentiniams bandymams“, – pasakoja A. Lukoševičius. Jau artimiausioje ateityje Instituto mokslininkų kurtos technologijos turėtų atrasti kelią į rinką.
