Ar Lietuva spės į kosmoso ekonomikos traukinį?

2013 m. pasaulinės kosmoso ekonomikos dydis pasiekė 314 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad nuo 2010 m. ji išaugo net 27 proc., o 2020 m. pasaulyje planuojama pasiekti apie 1500 mlrd. JAV dolerių kosmoso pramonės apyvartą. Lietuva skuba į šį traukinį: vasario mėnesį į kosmosą paleisti pirmieji lietuviški palydovai, o spalio 8 d. Paryžiuje ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA).

Kosmoso technologijos naudojamos ir ant žemės

Kosmoso ekonomika apima labai platų lauką paslaugų ir technologijų, kurias naudojant sukurti produktai plačiai paplitę ir naudojami kasdieniame žmonių gyvenime: skelbiamos orų prognozės, veikia internetas ir televizija, navigacinės sistemos. Visų šių sistemų naudojimo augimas lemia ir įspūdingo kosmoso ekonomikos augimo prognozes.

2012 m. vien Europos kosmoso pramonės apyvarta siekė apie 6,5 mlrd. eurų ir užtikrino 35,7 tūkst. darbo vietų. Pasak Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus, kosmosas įgauna vis didesnę ekonominę reikšmę: „Palydovinės paslaugos plačiai taikomos įvairiuose ūkio sektoriuose. Pavyzdžiui, žemės stebėjimas, fotografavimas, skanavimas radarais, palydovinės navigacijos bei ryšio paslaugos. Naudojantis šiomis paslaugomis galima gauti vis daugiau informacijos apie gamtą ir ūkines veiklas, vykdomas žemėje, o gautą informaciją pritaikyti gamybos resursų optimizacijai. Į tokias paslaugas investuoja didžiausios informacinių ir išteklių valdymo kompanijos, pavyzdžiui, „Google“.“

2012 m. vien žemės stebėjimo duomenų rinka buvo įvertinta 1,5 milijardo JAV dolerių, tačiau ypatingai spartus išmaniųjų įrenginių su GPS galimybėmis augimas šią sritį greitai išaugins: prognozuojama, kad tokių įrenginių skaičius nuo 2013 m. kasmet didės apie 22 proc., o 2017 m. turėtų viršyti 5 mlrd. Vėliau augimas stabilizuosis iki 9 proc. per metus, ir 2020 m. pasieks 7 mlrd. Tai reikš, kad tokiu įrenginiu naudosis kas trečias JAV ir Europos gyventojas bei kas dešimtas besivystančių šalių gyventojas. Ir tai – tiek vienas iš daugybės kosmoso technologijų pritaikymo būdų.

Lietuvos kontūrai ryškėja Europos kosmoso žemėlapyje

Ilgus metus kosmoso ekonomikos lyderėmis laikytos JAV ir didžiosios ES valstybės, tačiau pastaraisiais metais vis svarbesnis vaidmuo tenka Kinijai ir Indijai, vis sparčiau į kosmoso ekonomikos areną žengia mažosios ES valstybės, savo nišos ieško ir Lietuva.

„Šių metų spalį Paryžiuje pasirašytas ir bendradarbiavimo susitarimas, atversiantis Lietuvos mokslininkams ir verslininkams platesnes galimybes. Įgyvendindama susitarimą EKA kasmet skelbs tik Lietuvos mokslo institucijoms ir įmonėms skirtus kvietimus teikti paraiškas dalyvauti EKA programose. Pilnos narystės EKA siekimas gali dar užtrukti iki 5 metų, o šiuo bandomuoju laikotarpiu šalis yra atidžiai vertinama ir įgauna galimybę tobulėti, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. – Praeitą savaitę Lietuvoje viešėjo EKA specialistai, kurie individualiai konsultavo mūsų mokslininkus ir verslo atstovus. Tikimasi, jog pirmajame kvietime dalyvauti EKA programose bus pateikta kelios dešimtys paraiškų. Tai – išties gera pradžia.“

Pasak V. Tomkaus, Lietuvos mokslininkai ir įmonės turi žinių bei patirties, kurias galėtų pritaikyti kosminių technologijų rinkoje: kurti komponentus, skirtus erdvėlaivių ir palydovų konstravimui: „Susitarimo su EKA dėka, dar šiais metais perspektyviausi universitetai ir įmonės turės galimybę teikti paraiškas dalyvauti EKA programose. Tokiu būdu bus skatinama kurti konkurencingus produktus, kurie vėliau galės būti eksportuojami į įvairias šalis ir panaudojami kosminių aparatų gamyboje. Štai, pavyzdžiui, viena lazerių įmonė jau yra gaminusi optiką Europos Kosmoso Agentūros palydovui, KTU mokslininkai vykdo bendrus tyrimus su NASA žmonių skrydžių centre Hiustone, didelį susidomėjimą kosmoso agentūros išreiškė dėl naujų Lietuvoje kuriamų puslaidininkių medžiagų panaudojimo, – pasakoja V. Tomkus. – Aš matau perspektyvas kosmoso technologijų kūrime, komponentų konstravime, mažųjų palydovų paleidimo į kosmosą logistikos paslaugų plėtroje. Galime kurti komponentus, skirtus didesnių kosminių sistemų konstravimui ir erdvėlaivių surinkimui. Turime privalumų, leidžiančių tapti aukštos pridėtinės vertės kosminių technologijų paslaugų centru: mokslininkus, originalių, vertingų žinių, daug investavome į slėnių programas. Tai ir panaudokime šiuos resursus!“

Investicijos į kosmoso pramonę apsimoka: skaičiuojama, kad Norvegijoje kiekvienas milijonas EKA programų ar nacionalinės paramos papildomai sukuria dar 4,7 mln. vertės apyvartą ne kosmoso pramonėje, Belgijoje 2010 m. milijonas eurų kosmoso programose papildomai sukūrė 1,4 mln. eurų, o Danijoje – vidutiniškai 3,7 mln. eurų.

Gali išnaudoti ES paramą

Kosmosas taip pat yra ir vienas iš 2013 m. Europos Komisijos pristatytos programos „Horizontas 2020“ prioritetų. Šiai sričiai planuojama skirti 1,7 mlrd. eurų. Parama galės pasinaudoti mokslininkai ir įmonės, siekiančios didinti ES konkurencingumą kosmoso ekonomikoje, kuriančios su kosmosu susietas technologijas, pradedant paprastais tyrimais baigiant sudėtingomis taikomosiomis sistemomis. Ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms duomenų apdorojimo ir panaudojimo srityje bei tarptautinėms partnerystėms.

Pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, „Horizontas 2020“ tęsia ankstesnę ES paramą inovacijoms – 7 bendrąją programą (7BP): „Tačiau „Horizontas 2020“ atveria gerokai daugiau galimybių – parama teikiama ne tik tyrimams, bet ir inovacijų diegimui, apima daug daugiau sričių, leidžia finansuoti didesnę projekto dalį ir kartu pasižymi paprastesniu administravimu.“ Pasak A.Karlono, 7BP programos metu net kelios Lietuvos įmonės ar įstaigos pradėjo sėkmingus projektus kosmoso srityje: „Pavyzdžiui, 2011 m. Kaune įkurta „Geomatrix“ dalyvauja LAMPRE projekte. Šis projektas skirtas žemės nuošliaužų stebėjimui ir prognozavimui, o geoduomenų apdorojime besispecializuojanti „Geomatrix“ kuria automatinę sistemą, gebančią apdoroti labai didelius kiekius vektorinių duomenų, įskaitant aukštos rezoliucijos palydovines nuotraukas, kurie padėtų prognozuoti geologinius procesus. Klaipėdos universitetas dalyvauja INFORM projekte, kurio metu kuriami nuotoliniai vidaus vandenų kokybės nustatymo metodai, kurie ateityje galėtų būti panaudojami palydovuose, įtraukiant į juos ir vandens kokybės stebėjimo funkciją.“ Šios ir kitos lietuvių sėkmės istorijos kosmoso ekonomikoje pristatomos ir jau penktojoje Vilniuje vykstančioje Kosmoso ekonomikos konferencijoje SEMW2014.