Vienas objektų, visais laikais audrinusių vaizduotę, yra ateities miestas. Rašytojai savo vizijose matydavo utopinius miestus, skrajojančius danguje, skeptikai sakydavo, kad miestai turėtų iš viso išnykti, arba skatino žmones grįžti prie pirmykščių gyvenviečių. Dabar aišku tai, kad į klausimą, kaip atrodys miestai ateityje, gali atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, kuriantys jų modelius, pagrįstus šiuolaikinėmis technologijomis, inovacijomis ir pažangiais architektūriniais sprendimais.
Vienas objektų, visais laikais audrinusių vaizduotę, yra ateities miestas. Rašytojai savo vizijose matydavo utopinius miestus, skrajojančius danguje, skeptikai sakydavo, kad miestai turėtų iš viso išnykti, arba skatino žmones grįžti prie pirmykščių gyvenviečių. Dabar aišku tai, kad į klausimą, kaip atrodys miestai ateityje, gali atsakyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, kuriantys jų modelius, pagrįstus šiuolaikinėmis technologijomis, inovacijomis ir pažangiais architektūriniais sprendimais.
Vizijomis apie Lietuvos ir pasaulio ateities vaizdą paskaitoje „Ateities miestai“ mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu dalinsis VGTU Miestų transporto eismo mokomosios laboratorijos vedėjas Andrius Barauskas. Jis teigia, kad Lietuvos miestuose kylančios problemos mažai skiriasi nuo viso likusio pasaulio: oro tarša, nesubalansuotas ir neadekvatus energijos naudojimas, transporto spūstys, neracionalus miesto teritorijų užstatymas, gyventojų migracija kamuoja daugelį šalių. Tačiau iki 2050 m. šių nepatogumų turėtų nebelikti, o patys miestai turėtų tapti patogesni žmonių gyvenimui ir poreikių tenkinimui.
Manoma, kad po maždaug 40 metų apie 80 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, tad pasaulio didmiesčiai taps megapoliais su keliomis dešimtimis milijonų gyventojų. Miestai bus energetiškai nepriklausomi – reikalinga energija bus gaunama iš miestuose prieinamų atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės, vėjo, vandens tėkmės, geotermijos, biomasės. Miestai taps žali, nes žaliosios zonos bus įrengiamos ne tik specialistų numatytose teritorijose, bet ir ant pastatų stogų ar fasadų.
Reikšmingai keisis ir transporto sistemos: išnyks skirtumas tarp viešojo ir privataus transporto, susisiekimo priemonės bus robotizuojamos, eismo įvykių skaičius priartės prie nulio. Visa tai valdys viena miesto susisiekimo valdymo sistema, kuri užtikrins trumpiausią kelionės laiką bei saugumą. Gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas bus aktyvus tik pagal poreikį – tai pasiekti padės įvairiose vietose sumontuoti aplinkos jutikliai. Negana to, gatvių ir šaligatvių tiesimui bus naudojamos triukšmą mažinančios, savaime nusivalančios, šildomos ir esant reikalui šviečiančios dangos. Dėl patogios infrastruktūros žmonės daugiau važinės dviračiais, vaikščios pėsčiomis bei mieliau naudosis visuomeniniu transportu nei nuosavu. Miesto buitinės atliekos bus perdirbamos, kad atliekų kiekis sumažėtų iki minimumo.
Išmaniuosiuose pastatuose įprasti taps autonominis šildymas, vėdinimas, apšvietimas, savaime užsitamsinantys langai. Stebėjimo sistemos pačios spręs, kam galima atidaryti duris, o ką įleisti turėtų buto savininkas.
Nors tokios vizijos skamba kaip fantastinio filmo scenarijus, jau šiandien į ateitį žvelgiantys verslininkai ir mokslininkai pradeda realizuoti inovatyviausias idėjas. Pavyzdžiui, Lietuvoje bandomas VGTU laboratorijose sukurtas triukšmą mažinantis asfaltas, kuris atlaiko sudėtingas lietuviško klimato sąlygas, o nuo 2016 metų šalyje bus leidžiama statyti tik A energinio naudingumo klasei priklausančius pastatus, tai reiškia, kad jie negalės suvartoti daugiau nei 15 kilovatvalandžių energijos vienam kvadratiniam metrui per metus. Tad naujovės pamažu skverbiasi ir į Lietuvos miestų gyvenimą.
Miestų planavimo specialistai šalyje susiduria ir su dar vienu rimtu iššūkiu – miestų kultūros paveldo išsaugojimo ateities kartoms ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams klausimais. Mokslininkai rengia projektą, kurio metu naudojant naujausias technologijas bus atnaujinami ir apšiltinami istoriniai pastatai. Jie nepraras savo vertės ar autentiškumo, bet taps patogesni turizmui ir nebus veikiami klimato veiksnių. Pirmasis projekto objektas – Panemunės pilys. Andriaus Barausko paskaita „Ateities miestai“ vyks mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu rugsėjo 12 dieną 14.00, 14.45, 15.30 ir 16.15 val. VGTU Saulėtekio rūmuose (Saulėtekio al. 11).
