Tai, kaip dalinamės informacija „Facebook“ tinkle, atskleidžia daugiau nei manai. Neseniai atliktame tyrime Yeslam Al-Saggaf ir Sharon Nielsen iš Charles Sturt universiteto, esančio Australijoje, įrodinėja, kad vienišais besijaučiantys „Facebook“ vartotojai yra labiau linkę į asmeninės informacijos, tokios kaip santykių statusas ar pomėgiai, talpinimą „Facebook“ tinkle nei tie, kurie tokiais nesijaučia.
Tai, kaip dalinamės informacija „Facebook“ tinkle, atskleidžia daugiau nei manai. Neseniai atliktame tyrime Yeslam Al-Saggaf ir Sharon Nielsen iš Charles Sturt universiteto, esančio Australijoje, įrodinėja, kad vienišais besijaučiantys „Facebook“ vartotojai yra labiau linkę į asmeninės informacijos, tokios kaip santykių statusas ar pomėgiai, talpinimą „Facebook“ tinkle nei tie, kurie tokiais nesijaučia.
Vis dėlto vieniši vartotojai rečiau dalinasi informacija, kuria išreiškia savo nuomonę, pavyzdžiui, apie religiją ar politines pažiūras.
Informacinių technologijų docento Y. Al-Saggaf ir Sh. Nielsen tyrimas yra paskelbtas moksliniame leidinyje „Kompiuteriai ir žmogaus elgesys“.
Y. Al-Saggaf mano, kad vienišais besijaučiantys vartotojai nėra linkę garsiai išreikšti savo religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų, nes bijo, kad jų nuomonė bus nepopuliari.
„Kita vertus, tokie žmonės „Facebook“ tinkle dažnai nurodo savo adresą, santykių statusą, dalinasi savo pomėgiais, hobiais ir kitais mėgstamais dalykais. Tai suteikia jiems viltį, kad panašius pomėgius turintys ar netoli gyvenantys žmonės užmegs su jais kontaktą ir sumažins jų vienišumo jausmą“, – teigia Y. Al-Saggaf.
Tyrimui atlikti Y. Al-Saggaf ir Sh. Nielsen pasitelkė 616 moteriškos lyties „Facebook“ vartotojų ir bandė įrodyti, kad lytis neturi įtakos tyrimo rezultatams. Y. Al-Saggaf taip pat pridūrė, kad šis tyrimas yra kito, kol kas dar nepaskelbto, tyrimo dalis, kuriame yra tiriama, kaip duomenų išgavimas gali kelti pavojų „Facebook“ vartotojoms.
Pusę iš tyrime dalyvavusių moterų savo paskutiniuose „Facebook“ įrašuose ant „sienos“ nurodė, kad turi žmonių, su kuriais jaučiasi artimos, kita pusė – kad jaučiasi vienišos. Tada buvo ištirta, kaip abi šios vartotojų grupės pasidalina savo asmenine informacija, kuri atskleidžia, pavyzdžiui, santykių statusą, kontaktinę informaciją ar nurodo mėgstamiausius filmus ir knygas.
Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei 79 proc. vienišomis besijaučiančių vartotojų patalpino daugiau įvairios asmeninės informacijos, lyginant su 65 proc. moterų, kurios tokiomis nesijaučia.
Moterys, turinčios žmonių, su kuriais jaučiasi artimos, yra linkusios beveik dvigubai dažniau iš viso nesidalinti jokia asmenine informacija.
Tiesą sakant, beveik visose tirtose kategorijose moterys, turinčios žmonių, su kuriais jaučiasi artimos, yra mažiau linkusios dalintis informacija.
Kalifornijos valstijos universiteto psichologijos profesorius ir „Huffingtonpost“ svetainės tinklaraščio autorius Larry Rosen, kuris yra ištyręs ryšį tarp naudojimosi „Facebook“ tinklu ir atsirandančių psichikos sutrikimų, sutinka su tokiomis tyrimo išvadomis.
„Tikiu, kad, jei socialinis tinklas užima svarbią vietą tavo gyvenime ir dažnai leidi laiką skaitydamas, koks yra geras kitų žmonių gyvenimas, tai galiausiai gali padaryti išvadą, kad tavo paties gyvenimas užknisa“, – teigia jis.
„Tačiau neatmetu ir tokios galimybės: jautiesi prislėgtas, tada prisijungi prie interneto, susirandi draugų ir jautiesi mažiau vienišas. Nesu tikras, kad tokios dvi galimybės yra tarpusavyje nesuderinamos.“
Šis tyrimas prisideda prie vis dažniau vykdomų tyrimų, teigiančių, kad „Facebook“ naudojimas mūsų visuomenėje yra tarsi dviašmenis kardas, kuris vieniems žmonėms gali sumažinti depresijos simptomus ir vienišumo jausmą, tačiau kitiems juos sukelti.
Pavyzdžiui, pernai metais atliktas tyrimas parodė, kad per didelis domėjimasis draugų atostogų detalėmis, jų meilės nuotykiais ar sėkme darbe gali sukelti pavydą, vienatvės jausmą ar depresiją. Vis dėlto „nuolatinis įrašų talpinimas „Facebook“ tinkle yra vienas iš pagrindinių būdų sulaukti emocinės paramos ir skatina jaustis kitų vertinamam ir pripažintam“, – teigė Hanna Krasnova, Berno universiteto, esančio Šveicarijoje, docentė ir viena iš šio tyrimo autorių.
Visi trys tyrėjai sutinka, kad yra neįmanoma suskirstyti „Facebook“ vartotojus į aiškiai apibrėžtas kategorijas. Tačiau plačiau ištyrus priežastis, kodėl ir kaip mes naudojamės socialiniais tinklais, tyrimų rezultatai ilgainiui galėtų prisidėti prie mūsų protinės sveikatos pagerinimo.
