Valstybė nemyli gerų vaikų, valstybė myli bukagalvius. Taip ketvirtadienį laikytą valstybinį matematikos egzaminą įvertino Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Pasak B. Burgio, padaroma taip, kad egzaminą galėtų išlaikyti bet koks bukagalvis. Tuo pat metu valstybė padaro taip, kad nebūtų daug šimtukų. Matematikos mokytojas nusistebėjo tikimybių teorijos ir vektorių uždaviniais: iš jų esą aišku, kad šimtukų šįmet daug nebus.
Valstybė nemyli gerų vaikų, valstybė myli bukagalvius. Taip ketvirtadienį laikytą valstybinį matematikos egzaminą įvertino Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
„Nieko naujo nepasakysiu: valstybė nemyli savo gerų vaikų, valstybė myli bukagalvius. Tokia formulė“, – akimis permetęs egzamino užduotis ir pakalbėjęs su moksleiviais, DELFI sakė matematikas.
Pasak B. Burgio, padaroma taip, kad egzaminą galėtų išlaikyti bet koks bukagalvis. Tuo pat metu valstybė padaro taip, kad nebūtų daug šimtukų. Matematikos mokytojas nusistebėjo tikimybių teorijos ir vektorių uždaviniais: iš jų esą aišku, kad šimtukų šįmet daug nebus.
„Tegul tie idiotai paduoda tuos uždavinius studentams ir išmeta visus, kurie neišspręs vektorių ir tikimybių teorijos uždavinio. Tada pusė universitetų užsidarys. Kažkoks idiotiškas išsidirbinėjimas – leisti, kad būtų patenkinti blogiau besimokantys ir padaryti, kad būtų nelaimingi geriausiai besimokantys. Kas čia per idiotų valstybė, aš negaliu suprasti“, – emocijas liejo B. Burgis.
Direktoriaus manymu, turėtų būti atvirkščiai: reikia neduoti brandos atestato bukagalviams ir tinginiams, bet nesityčioti ir nežeminti tų, kurie 12 metų stropiai mokėsi.
B. Burgiui pasirodė, kad pora uždavinių – iš aukštosios matematikos kurso. Jo nuomone, mokykliniame matematikos kurse tikimybių teorijos ir vektorių uždavinių galėtų nebūti visai. Jų anksčiau ir nebūdavo.
Sudėtingiausius egzamino uždavinius B. Burgis pateiks antro kurso universiteto studentams. B. Burgio manymu, bent pusė jo gimnazistų sudėtingąjį uždavinį išsprendė, tačiau egzamine neturi būti orientuojamasi į Vilniaus licėjų ir KTU gimnaziją. „Kodėl nepadarius taip, kad visus uždavinius galėtų išspręsti visi normaliai įprastose, o ne pagerintose, kaip mūsų, mokyklose besimokantys?“, – klausia B. Burgis.
Jo nuomone, nebūtų tragedijos, jei šimtukus gautų 20 proc. šalies abiturientų. Bet kuriuo atveju, sako B. Burgis, aukštosios priims visus – ir tuos, kurie nesprendė užduočių su integralais ar kitų sunkesnių uždavinių. Mat aukštosios dabar priima be apatinės matematikos mokėjimo ribos.
„Juk priims ir su 30 balų, kam tada tyčiotis. Aš paklausinėju, kiek studentai gavo iš matematikos egzamino. Kas, kad jie turėjo 50, 60 – jei vis tiek sėdi universiteto suole. Visiškas absurdų reiškinys. Su švietimu padarėme absoliučiai idiotišką sistemą: didžiuliai stresai geriausiems ir visiška paguoda blogiausiems, nesuprantu, kam to reikia. Turėtų būti atvirkščiai, kaip buvo nuo amžių amžinųjų“, – kalbėjo B. Burgis.
Pasak direktoriaus, bijoti, kad neišlaikys, turi tinginiai ir blogai besimokę. O gerai besimokantys turi būti ramūs ir užtikrinti, kad egzamine pasiims šimtuką. Tuo metu ketvirtadienį B. Burgio kalbinti olimpiadininkai baiminasi, kad šimto nebus.
DELFI primena, kad šįmet laikyti matematiką pasirinko 16 538 abiturientai – 3 proc. daugiau nei praėjusiais. Brandos atestatui gauti mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos ir literatūros, kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), menų, muzikologijos ir technologijų egzaminų.
