KTU mokslininkų inovacija pristatyta JAV Kongresui ir NASA vadovui

Lietuvos mokslininkų inovacijos pripažįstamos pačiu aukščiausiu lygiu. JAV Kongresui ir NASA vadovui generolui, buvusiam astronautui Charlesui Boldenui buvo pristatyta Kauno technologijos universiteto (KTU) Telematikos mokslo centro mokslininkų sukurta intrakranijinio slėgio (galvospūdžio) neinvazinių matavimų technologija.

Galvospūdį jau keliolika metų įmanoma matuoti invaziniu būdu – į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigus jutiklį. Tačiau šis būdas yra brangus, rizikingas, jo neįmanoma taikyti lauko ar juo labiau ekstremaliomis kosmoso sąlygomis. Neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis gali padėti išvengti sunkių komplikacijų ir net mirčių dėl padidėjusio žmogaus smegenų slėgio.

KTU nuotr. Neinvazinis galvospūdis pristatytas JAV kongresmenams ir NASA vadovui Ch. Boldenui (centre).

„Mūsų JAV partneriai išsamiai pristatė sėkmingai klinikinius bandymus praėjusią neinvazinę technologiją Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) vadovui Ch. Boldenui ir kongresmenams. Lietuvoje sukurtos inovacijos veikimo demonstravimas tokiame lygyje – išskirtinis atvejis mūsų universiteto ir šalies istorijoje“, – pabrėžia KTU Telematikos mokslo centro vadovas profesorius Arminas Ragauskas.

Prietaisas keliaus į kosmosą

Jei neatsiras nenumatytų kliūčių, lietuvių sukurtas sudėtingas ultragarsiniu matavimu paremtas medicininis prietaisas 2015 m. kartu su NASA, kurios metinis biudžetas yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvos ir siekia 46 mlrd. litų, erdvėlaiviu turėtų keliauti į Tarptautinę kosminę stotį.

Vienintelė pasaulyje neinvazinė galvospūdžio absoliutinės vertės matavimų technologija labai svarbi ilgalaikėse kosminėse ekspedicijose, nes atviroje erdvėje astronautams pamažu pradeda tinti smegenys ir regos nervas, kuris spaudžia akies obuolį, o tai gali paveikti regą ar net sukelti aklumą.

Būdo, kaip sustabdyti šį pavojingą žmogaus sveikatai procesą, dar nepavyko rasti. Norint šį reiškinį pažinti ir suvaldyti, reikia nuolat stebėti intrakranijinio slėgio kitimą mikrogravitacijos sąlygomis, o tai ir padės atlikti KTU mokslininkų kartu su Lietuvos, JAV ir Kinijos partneriais sukurtas prietaisas, kuris yra patentuotas JAV ir Europos Sąjungoje.

„Turime puikią galimybę pirmą kartą istorijoje atlikti galvospūdžio matavimus astronautams kosmose, o tai yra NASA prioritetas siekiant pažinti ir suvaldyti smegenų patologinius pokyčius mikrogravitacijoje“, – sako įvairių mokslo krypčių ir sričių mokslininkų grupei vadovaujantis A. Ragauskas.

Atvers milijardinę rinką

Tikimasi, kad jau šiemet pavyks gauti CE akreditaciją, reiškiančią, kad gaminys yra saugus žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir pradėti neinvazinio galvospūdžio matuoklio gamybą Lietuvoje. Europinio CE ženklo atitikmenį JAV – FDA – taip pat ketinama gauti artimiausiais metais.

Lietuvių mokslininkų sukurtas neinvazinis galvospūdžio matuoklis bus gaminamas Kaune, tikėtina, jog tarptautinėje įmonėje „Kitron“. Verslu užsiims Lietuvoje registruota bendrovė „Vittamed“, turinti biurą Bostone.

Įvairių rinkos konsultantų iš JAV ir ES vertinimais, patekęs į pasaulinę rinką neinvazinis galvospūdžio matuoklis atidarys nuo kelių iki keliolikos milijardų litų vertės rinkos nišą.

Prietaisas gali išsaugoti gyvybes

Daugiau nei šimtmetį įvairių šalių mokslininkai, bendrovės ir tyrimų institucijos, NASA nesėkmingai bandė sukurti neinvazinį absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklį. Sudėtingą uždavinį pirmiesiems pavyko išspręsti Kauno mokslininkams.

Prietaisas labai svarbus ne tik astronautams. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, galvos traumos yra pagrindinė žmonių iki 45 metų amžiaus mirties priežastis.

Patyręs tokią traumą žmogus išoriškai gali atrodyti išvengęs sunkių sužeidimų, tačiau dėl kraujo išsiliejimo smegenyse ar išsivysčiusios smegenų edemos gali mirti ar likti neįgalus. Išvengti šių antrinių galvos traumų padarinių ir padeda galvospūdžio kitimo stebėjimas bei adekvatus intensyviosios terapijos taikymas.