Oficialu: „Mars One“ pasirašė sutartį su „Lockheed Martin“ ir SSTL

Šiąnakt specialioje spaudos konferencijoje buvo oficialiai paskelbta, kad pirmosios žmonių misijos į Marsą „Mars One“ vadovai pasirašė sutartį su aerokosminės technikos gigante „Lockheed Martin“, kuri dalyvavo faktiškai visose NASA misijose į Marsą, ir komunikacinių technologijų bendrove SSTL (Surrey Satellite Technology Ltd.).

Tai reiškia, kad 2018 m. į Marsą bus nuskraidintas „Lockheed Martin“ sukurtas robotizuotas nusileidimo aparatas ir SSTL komunikacijų palydovas. 2018 m. misija bus demonstracinė ir bylos apie programos „Mars One“ užmojų įgyvendinamumą, rašoma „Mars One“ pranešime spaudai.

„Labai džiaugiamės galėdami pranešti, kad pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su „Lockheed Martin“ ir SSTL, – spaudos konferencijoje pareiškė „Mars One“ projekto įkūrėjas ir vadovas Basas Lansdorpas. – Abi šios kompanijos kosminėje pramonėje yra pelniusios autoritetą ir pripažinimą. Tai bus pirmoji pilotuojama misija į Marsą, o šių kompanijų įsijungimas į projektą – istorinė akimirka.“

„Lockheed Martin“ Marso nusileidimo aparatą projektuos 2007 m. NASA misijos aparato „Phoenix“ pagrindu, tačiau realizuos ir keletą visiškai naujų technologinių sprendimų, būtinų kosminei žmonių kelionei. Bendrovė dalyvavo faktiškai visose iki šiol vykdytose NASA misijose į Marsą. Misijai „Phoenix“ kompanija suprojektavo, pastatė, išbandė ir pristatė specialų nusileidimo aparatą.

„Tai bus pirma privati žmonių misija į Marsą, tad „Lockheed Martin“ didžiuojasi, galėdama prisijungti prie „Mars One“ programos, – pareiškė „Lockheed Martin Space Systems“ vyriausiasis civilinių skrydžių į kosmosą inžinierius Edas Sedivy. – Tai – labai ambicingas projektas, mes jau studijuojame misijos koncepciją, imamės aparato „Phoenix“ brėžinių tobulinimo. Kadangi pats dalyvavau to aparato kūrimo darbuose, galiu pasakyti, kad nusileidimas Marse yra didžiulis ir labai pavojingas iššūkis. Apskritai ši misija turėtų būti neįtikėtina.“

Nusileidimo aparatas specialia robotizuota ranka (tokią turėjo ir aparatas „Phoenix“) turės galimybę ištyrinėti Marso gruntą. Vandens eksperimentas leis iš Marso grunto išgauti vandenį. Energijos eksperimentas atskleis, kaip turi būti išdėstytas saulės kolektorių parkas. Nusileidimo aparato vaizdo kamera nuolat darys vaizdo įrašus.

SSTL palydovas sinchroninėje Marso orbitoje garantuos ryšį su Žeme, kuriuo bus vykdomas duomenų siuntimas ir tiesioginės vaizdo transliacijos iš nusileidimo aparato.

„SSTL tiki, kad kosmoso tyrimų sukomercinimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant sumažinti misijų kaštus ir terminus, taip pat skatinant misijos progresą, – kalbėjo SSTL vykdantysis direktorius, seras Martinas Svytingas (Martin Sweeting). – Šis projektas suteikia mums beprecedentę galimybę panaudoti išbandytą mūsų techniką ir pritaikyti ją ambicingiems misijos „Mars One“ iššūkiams.“

„2018 m. „Mars One“ misijos Marso kolonizavimo projektą prie realybės priartins dar vienu žingsniu, – pridūrė vienas iš „Mars One“ steigėjų Arno Vildersas (Arno Wielders). – Nusileidimo aparatas pademonstruos, kaip iš Marso grunto išgauti vandenį. O tai žmonių misijoms bus gyvybiškai svarbu. Tiesioginės vaizdo transliacijos iš Marso suartins žmones su tolimąja planeta. Neabejojame, kad visa tai sužadins ištisų kartų entuziazmą tyrinėti ir kolonizuoti Marsą.“

Nusileidimo aparatą ir ryšio palydovą nuspręsta skraidinti 2018 m. – dvejais metais vėliau nei numatyta pirmojoje „Mars One“ programoje.

„Mars One“ nebus finansuojamas vyriausybių lėšomis. Programa bus įgyvendinama tik komerciniu pagrindu ir bendradarbiavimu.

„Pirmasis žmonių nusileidimas Marse turėtų būti ne kurios nors vienos valstybės ar vyriausybės misija, o kiekvieno Žemės žmogaus misija, – pabrėžė B. Lansdorpas. – 2018 m. misija pakeis požiūrį į kosmoso tyrinėjimus – juose galės dalyvauti kiekvienas. Visi jūs galėsite būti ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai.“